„Lietuvoje šiandien turime apie 40 tūkst. užsiregistravusių ukrainiečių, tai darome prielaidą, kad realus skaičius yra didesnis, nes tikrai ne visi žmonės tuoj pat suskumba užsiregistruoti migracijos centruose, turint minty, kad dalis atvyksta pas savo draugus ar gimines, ar pažįstamus“, – ketvirtadienį po susitikimo su Danijos ministre pirmininke kalbėjo I. Šimonytė.

Anot premjerės, tikėtina, kad skaičius dar gali augti, todėl visų Vakarų valstybių pareiga yra suteikti visą įmanomą pagalbą nuo karo bėgantiems asmenis.

„Tai manome, kad tas skaičius didės ir manau, kad mūsų civilizuoto vakarų pasaulio pareiga yra visais įmanomais būdais padėti Ukrainai, kuri kaunasi iš esmės už tą civilizaciją, kurią mes atstovaujame ir užtikrinti, jog nuostoliai ir kaina, kurią Ukrainos žmonėms reikės sumokėti, būtų kaip įmanoma mažesnė. Todėl reikia padėti tiek ginkluote, tiek humanitarine pagalba, tiek, žinoma, pasirūpinti žmonėmis, kuriems laikinai teko palikti namus“, – pridūrė I. Šimonytė.

ELTA primena, kad trečiadienio Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, iš Ukrainos į kaimynines šalis jau pasitraukė 4 019 000 žmonių, o dar daugiau kaip 6 mln. žmonių yra perkelti šalies viduje. Tai reiškia, kad savo namus jau paliko mažiausiai ketvirtadalis visų ukrainiečių.

Tad dabar apie 4 mln. žmonių, daugiausiai – moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės yra priklausomi nuo kaimyninių šalių, kad išgyventų. Tai yra didžiausia pabėgėlių krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Vien Lenkija jau priglaudė 2,3 mln. ukrainiečių.

Nors Rusija davė ženklų, kad gali sumažinti savo puolimo mastą, Ukrainos miestai apšaudomi ir toliau.