Skaitydamas metinį pranešimą šalies vadovas, be kita ko, ragino greičiau spręsti problemas, vyresnių žmonių teises apibrėžti įstatymu, Lietuvą padaryti „draugiškiausia šeimai valstybe“, susitarti dėl mokesčių reformos, taip pat kritikavo švietimo sistemos būklę, pernelyg mažą dėmesį regionams, per lėtą kariuomenės komplektaciją.

„Pranešimas, turiu pasakyti, kad šį kartą mane labai nustebino, nes beveik neįtikima prezidento metiniame pranešime negirdėti nieko apie užsienio politiką ir, gal, nežinau, kokius du, du su puse procento apie gynybą ir krašto saugumą“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

„Tai akivaizdu, kad tai buvo vidaus politinės darbotvarkės pranešimas, praktiškai šimtu procentų“, – pridūrė premjerė.

„Ir tas žanras, kad viskas, kas šalyje vyksta gero, nes buvo paminėtas tikrai ne vienas dalykas, kuris įvyko, pasitaisė ar išsisprendė, ar gerėja kažkaip visą laiką, tuose pranešimuose nutylima, kas iš tikrųjų tuos dalykus padaro. Toks vaizdas, kad jie kažkaip gal savaime pasidaro. Gal prezidentas kažkaip juos vienas padaro“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Prezidentas skaitė savo penktąjį metinį pranešimą.

Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką.

Tai paskutinis G. Nausėdos metinis pranešimas šią kadenciją, tačiau gegužę jis buvo perrinktas prezidentu dar penkeriems metams.