„Dabartiniame pasaulyje neutralumo nėra. Boikotuoti olimpines žaidynes yra vienas iš sprendimų, tačiau jis gali būti ne toks reikšmingas kaip neleisti dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams“, – penktadienį žurnalistams Taline sakė Lietuvos vyriausybės vadovė.
„Tai yra priimtiniausias variantas“, – pridūrė ji, kalbėdama po susitikimo su Baltijos šalių ministrais pirmininkais.
Už sportą atsakingi Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai ketvirtadienį nuotoliniame susitikime nusprendė kreiptis į tarptautines sporto šakų federacijas ir Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK), reikalaudami neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų į tarptautines varžybas.
Boikotuoti olimpines žaidynes yra vienas iš sprendimų, tačiau jis gali būti ne toks reikšmingas kaip neleisti dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams.
Prie kreipimosi bus kviečiamos prisijungti ir Šiaurės valstybės.
Taip šalys sureagavo į praėjusią savaitę TOK išsakytą poziciją, kad rusai ir baltarusiai 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse galėtų dalyvauti kaip neutralūs sportininkai.
Baltijos šalys, Lenkija tokiam sprendimui teigia nepritariančios, o Latvija net svarsto boikotuoti olimpines žaidynes, jei jose dalyvaus rusai.
Savo ruožtu Latvijos premjeras Krišjanis Karinis teigė, kad Ryga pasmerktų sprendimą leisti agresorių šalims dalyvauti žaidynėse.
„Tai nėra tinkamas kelias“, – sakė jis.
Estijos vyriausybės vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas) teigė, kad leisti žaidynėse dalyvauti rusams ir baltarusiams būtų nesąžininga Ukrainos atletų atžvilgiu.
„Jei leisime (rusų ir baltarusių) sportininkams dalyvauti ukrainiečių kraujo kaina, ar tai sąžininga? (...) Jų atletai yra rusų kariai“, – sakė Estijos premjerė.
Naujausi komentarai