Ji trečiadienį šį klausimą aptarė su Vilniuje viešinčia Graikijos prezidente Katerina Sakellaropoulou, pranešė Vyriausybė.

„Šiandien iššūkį globaliai saugumo architektūrai metant Rusijai, svarbu nekartoti praeities klaidų ir nuolaidžiavimo Kremliui politikos, kuri lemtų dar daugiau nekaltų žmonių žūčių Ukrainoje ir neužtikrintų ilgalaikės taikos likusiai Europai“, – pranešime sakė ministrė pirmininkė.

Anot jos, taip pat dėmesys turi būti skirtas atsinaujinančiai energetikai.

Be kita ko, Lietuvos premjerės ir Graikijos prezidentės susitikimo metu aptartas dvišalis bendradarbiavimas ir jo stiprinimo potencialas, parama Ukrainai, Rusijos keliama grėsmė Europos saugumo architektūrai, NATO rytinio flango stiprinimas. 

„Lietuvą ir Graikiją jungia daugiau nei narystė Europos Sąjungoje ir NATO, kurių formatuose dažnai randame bendrus požiūrio taškus. Mūsų šalims ypač svarbus saugumas ir stabilumas Europoje, o kai jam kyla iššūkiai, galime pasikliauti vienas kitu – tai įrodė Graikijos parama ir pasidalijimas naudinga savo patirtimi pernai, kuomet Lietuvai teko dorotis su Baltarusijos režimo organizuota neteisėta migracija, hibridine ataka, nepaisančia tūkstančių žmonių likimų“, – sakė I. Šimonytė.

Susitikime taip pat kalbėta, jog dėl Rusijos režimo keliamos ilgalaikės grėsmės euroatlantiniam saugumui ir Baltarusijos integracijos su Rusija būtinas NATO prisitaikymas – perėjimas link modernaus priešakinės gynybos modelio ir rytinio Aljanso flango sustiprinimas.

Anksčiau antradienį su Graikijos prezidente susitiko ir Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda. Pasak jo, Rusijos agresija suartino sąjungininkus, tačiau toliau būtina stiprinti NATO gynybą.

Prezidentas paragino Europos Sąjungos šalis didinti spaudimą Rusijai, įvesti septintąjį sankcijų paketą, į jį įtraukiant ir dujų embargo.