Tokią poziciją ji išsakė susitikusi su Lietuvoje viešinčiu už biudžetą ir administravimą atsakingu Europos Komisijos nariu Johannesu Hahnu (Johanesu Hanu).

„Vyriausybės vadovė susitikime su EK nariu J. Hahnu pažymėjo, kad daugiametės finansinės programos peržiūros procese Lietuva palaikytų papildomą paramą Ukrainai ir su karu susijusių iššūkių ES valstybėse narėse švelninimui“, – teigiama Vyriausybės pranešime.

ES išlaidas planuoja daugiametėmis perspektyvomis, šiuo metu galioja 2021-2027 metų biudžetas.

Europos Komisija žada pateikti pasiūlymus šio biudžeto peržiūrai antrąjį šių metų ketvirtį.

Pasak premjerės, Rusijos karui tęsiantis, nuo tolesnės ES finansinės ir humanitarinės paramos Ukrainai ženkliai priklausys šios šalies galimybės atsilaikyti. Jos teigimu, efektyviam Ukrainos atstatymo procesui, į kurį dvišaliu pagrindu jau yra įsitraukusi Lietuva, taip pat labai svarbi ES lyderystė.

„Rusijos karinė invazija į Ukrainą tapo išbandymu ES gebėjimui reaguoti ginant laisvę ir demokratines vertybes. Išlikome solidarūs, radome būdų atsakyti į agresiją ir paremti Ukrainą – turime tai tęsti ir paramą stiprinti. Karas, kartu su kitais pastarųjų metų iššūkiais, parodė ir koks svarbus yra institucinis lankstumas ir ES gebėjimas greitai, solidariai ir tinkamai reaguoti į įvairius sukrėtimus, taip pat ir per finansinius Bendrijos instrumentus“, – pranešime cituojama I. Šimonytė.

Kalbėdama apie būsimą peržiūrą, ministrė pirmininkė akcentavo investicijų į karinio mobilumo ir junglumo projektus svarbą, pažymėdama jų reikšmę ne tik regionui, bet ir visos ES saugumui, teigiama pranešime.

Susitikime taip pat aptarta ES Socialinio klimato fondo iniciatyva, kiti aktualūs klausimai.