Pretendentu vadovauti kultūros politikai įvardintas Liberalų sąjūdžio atstovas – buvęs Kauno vicemeras, šiuo metu patarinėja kultūros, turizmo ir kitais klausimais Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui.

Jis BNS sakė pirmiausiai sieksiantis atkreipti dėmesį į kultūros bendruomenės viešose diskusijose išsakytas sektoriaus problemas, įskaitant „pačios kultūros aktualizavimą kaip vienos svarbiausių valstybės sferų“. 

„Pirma – kultūros grąžinimas į visavertį Lietuvos gyvenimą. Tikrai, nelabai suprantu, kodėl visos be išimties kultūros įstaigos turi būti uždarytos nuo visuomenės. Tie visi viruso suvaldymo sprendimai – jie yra naudojami puikiai kitose sferose, o šis sektorius liko nepagarbiai nustumtas, kaip nereikšmingas žmogui, pradedant nuo galerijų, muziejų, jie visi turi būti užsidarę“, – BNS sakė S. Kairys. 

Dar vienas, anot jo, „neatidėliotinas darbas“ laukia po  Konstitucinio Teismo išaiškinimo, jog konkrečioms programoms skiriama fiksuota procentinė dalis nuo konkretaus mokesčio, pavyzdžiui, akcizų, neatitinka Konstitucijos principų. Tai galiotų ir kai kurioms Kultūros ministerijos valdomoms sritims, tačiau nuostatos nebus taikomos kitų metų biudžetui

„Reikėtų maksimaliai sklandžiai šią problemą išspręsti“, – sakė S. Kairys.

Politikas teigė, jog matytų būtinybę įtraukti ir kultūros sektoriaus klausimus nacionaliniame susitarime dėl švietimo. 

„Kultūros ir švietimo ryšys, tas artėjantis nacionalinis susitarimas dėl švietimo, kas yra visų partijų prioritetas. Šiuo atveju, kultūros ir švietimo ryšys yra besąlygiškas ir svarbus. Čia irgi norėtųsi, kad kultūra išliktų ir šioje temoje“, – tikino S. Kairys.

Abejoja dėl Kultūros pagrindų įstatymo

Pretendentas į kultūros ministrus primena kandidatės į premjeres Ingridos Šimonytės mintį, jog būsima Vyriausybė eis „evoliucijos, ne revoliucijos keliu“ ir žada tęsti geras „valstiečių“ iniciatyvas kultūros sektoriuje, pavyzdžiui, investuojant didelius pinigus į kultūros infrastruktūros atnaujinimą, tęsiant kultūros paso programą, kuria finansuojamos kultūrinės programos moksleiviams.

„Kultūros pasas yra puikus ryšys tarp švietimo ir kultūros, net neabejoju, kad jis turi būti tęsiamas, tobulinamas, nes turime iššūkių ir skaitmenizavimo prasme, kalbant apie nuotolinį kultūros pažinimą. Čia irgi yra tam tikri darbai, kuriuos reikia padaryti, adaptuoti. Tikrai nesu linkęs kažko naikinti vien iš principo, manau, atvirose demokratiškose diskusijose su sektoriumi, įvairiausiais ekspertais, specialistais, bus rasti sprendimai, nepaisant, kas bus ministras“, – sakė jis.

Vis dėlto jis abejoja dėl „valstiečių“ Vyriausybės Seimui svarstyti pateikto Kultūros pagrindų įstatymo, nes dėl jo viešumoje kilo nemažai diskusijų.

„Žinia yra labai aiški, kad labai sunkiai tas įstatymas gali išvysti dienos šviesą, tikrai nemažai kas kvestionuoja patį poreikį tokio atskiro įstatymo. Bet šioje vietoje norėčiau dar pasižiūrėti, koks yra įstatymo poreikis. Koalicija, būsima Vyriausybė kalbės apie tai, kas yra ir koalicijos programoje, apie nepersistengimą su teisiniu reguliavimu, visokiais pakeitimais (...). Geriau mažiau, bet efektyviau“, – kalbėjo S. Kairys.

S. Kairio nuomone, „valstiečių“ sprendimas skirti keliasdešimt milijonų eurų investicijų kultūros infrastruktūrai buvo priimtas laiku, tačiau svarbiausia, jog tai duotų grąžą ir pačiam kultūros sektoriui.

Politikas taip pat sako, kad „buvo per daug užsižaista“ Lukiškių aikštės tema ir sako nematantis būtinybės skubinti aikštės perdavimo iš Vilniaus savivaldybės į centrinės valdžios rankas.

Jis žada vertinti galimus sprendimus dėl atlyginimų kultūros sektoriaus darbuotojams didinimo, domėtis ir dėl Gedimino kalno tvarkymo darbų.