„Tokio dydžio pinigus galima tiesiog nugvelbti, ir kad dabar niekas dėl to neprisiima atsakomybės, tai yra visiškai nepriimtina“, – žurnalistams Prienuose ketvirtadienį sakė prezidentas.
Anot jo, šiuo metu pirmiausia reikėtų atlikti išsamų tyrimą, o ne keisti įstatymus.
„Ką dabar reikėtų padaryti – ne pulti kurti įstatymų pakeitimus, o pirmiausia labai gerai išsiaiškinti per visą grandinę, kaip taip galėjo atsitikti – juk šitos sumos pinigų nebuvo paimtos iš seifo ir išsineštos. Kaip jos keliavo per finansų institucijas, kaip šito nematė Lošimų kontrolės tarnyba ir kaip veikia mūsų įstatymai, kad šitokio masto vagystės yra įmanomos?“ – teigė G. Nausėda.
„Tik tada, kai toks tyrimas visapusiškas bus atliktas, bus logiška teikti atitinkamus pasiūlymus, siekiant, kad panašaus pobūdžio skandalai ir nusikaltimai nepasikartotų“, – pridūrė jis.
Parlamentarai siekia griežtinti reikalavimus lošimų reklamai arba ją iš viso uždrausti. Apie tai jie prabilo Š. Stepukonį įtariant kazino pralošus milijonus eurų fondo įmonių lėšų, o lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ viešai bandant nusimesti atsakomybę.
V. Skaraičio/BNS, Vytauto Liaudanskio nuotr.
Europos prokuratūra praėjusią savaitę pranešė, kad Š. Stepukonis, kurio buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma, pripažintas įtariamuoju dėl ne mažiau kaip 27 mln. eurų pasisavinimo. Paskelbta tarptautinė jo paieška.
Lietuvos banko (LB) atstovai sako, kad už „BaltCap“ ir jos fondų priežiūrą yra atsakinga Estijos priežiūros institucija.
Kaip taip galėjo atsitikti – juk šitos sumos pinigų nebuvo paimtos iš seifo ir išsineštos.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) skelbia apie dar 2022 metais vykdytą ir nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl įtartinos su Š. Stepukoniu susijusios piniginės operacijos per elektroninių pinigų įstaigą „Paysera“. FNTT vadovas Rolandas Kiškis žada penktadienį paskelbti visą turimą informaciją ir, jei reikės, atsiprašyti už klaidas.
Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) atstovai teigia, jog siūlys perkelti į įstatymą atsakingo lošimo gaires, kurios dabar lošimo verslui yra tik rekomendacinės.
Stadionas turi būti statomas taupiai
Nekilnojamojo turto bendrovei „Hanner“ ketinant perimti apie indeksuotą Nacionalinio stadiono Vilniuje projektą iš „BaltCap“, G. Nausėda teigia, kad jis turi būti statomas taupiai ir efektyviai.
„Tikrai kartais jau pradedi abejoti, ar apskritai Vilnius ir stadionas yra suderinami žodžiai, suderinamos definicijos. Aš labai norėčiau, kad taip būtų, pirmiausia, kaip žmogus, be galo mylintis Vilnių ir futbolą, noriu, kad šitie abu dalykai tarpusavyje sugyventų, bet, žinoma, negalima statyti stadiono taip, kaip naudoti „BaltCap“ pinigus“, – žurnalistams Prienuose sakė G. Nausėda.
„Stadionas turi būti statomas taupiai, efektyviai. Daugelio valstybių patirtis rodo, kad tai tikrai įmanoma padaryti ir Vilnius čia neturėtų būti niekuo išskirtinis“, – pridūrė jis.
Anot prezidento, iš šiuo metu pateiktos informacijos „sunku susidaryti vaizdą“ apie projektą, tačiau jis sako, kad siekiant, jog viskas vyktų sklandžiai, procesus turi stebėti Viešųjų pirkimų tarnyba bei kitos institucijos.
Gitanas Nausėda (E. Ovčarenko/BNS nuotr.)
„Ir tikrai turime pagaliau pasimokyti, čia nebe viena istorija, o daug istorijų, kurias turėjome praeityje, kad vieną kartą paimtumėme ir tiesiog pajudėtume iš vietos. Šiuo atveju kalbame tiktai apie pajudėjimą iš vietos, dar net ne apie stadiono pabaigą“, – sakė G. Nausėda.
Šiuo atveju kalbame tiktai apie pajudėjimą iš vietos, dar net ne apie stadiono pabaigą.
Praėjusią savaitę pranešta, kad 40 proc. indeksavus Nacionalinio stadiono statybos kainą projektas bus perduotas „Hanner“. Vilniaus taryba koncesijos sutarties pakeitimus žada svarstyti vasario 28 dieną.
Bendra komplekso koncesijos kaina po indeksavimo sieks 158,42 mln. eurų ir bus 2,37 mln. eurų didesnė nei iki indeksavimo – tokia yra valstybės įsipareigojimų suma. Indeksavus vien statybos kainą ji didės 27,98 mln. eurų – nuo 94,54 mln. eurų iki 122,51 mln. eurų, o dar 10,25 mln. eurų kainuos papildomi darbai.
Bendra koncesijos suma didėja labai nežymiai, nes savivaldybė žada sutaupyti 35,86 mln. eurų paskolų palūkanų, išmokėdama jas ne per 22 metus, o per dvejus – tam reikės 15,78 mln. eurų vietoj anksčiau numatytų 51,65 mln. eurų.
Naujausi komentarai