„Lietuva tikrai daro tuos sprendimus, kurie yra reikalingi. Ir aš galiu tik pasidžiaugti, kad čia, skirtingai nei infliacijos srityje, randame ir sutarimą, ir politinę valią priimti sprendimus. Ypatingai svarbus žingsnis buvo padidinti gynybos finansavimą šiais metais iki 2,5 proc. Suprantu, kad tai yra tik problemos dalis ir mes dar turime ir prasmingai, ir efektyviai pinigus išleisti. Tai ties šiuo klausimu taip pat dirbame“, – Prezidentūroje žurnalistams teigė šalies vadovas.

Prezidentas akcentuoja, kad nesutarimų dėl ambicingo gynybos išlaidų didinimo plano tarp politikų kilti neturėtų.

„Tai turbūt daug nediskutuodami sutarsime, kad ir toliau reikia laikytis ambicingo gynybos išlaidų didinimo plano ir artimiausiais metais“, – pridūrė G. Nausėda.

Anot jo, vidaus politikos sutarimai yra geriausias signalas NATO partnerėms, kad Lietuva yra pasiruošusi stiprinti gynybą ne tik pasikliaudama partnerių pagalba, bet ir individualiai.

Ir aš galiu tik pasidžiaugti, kad čia, skirtingai nei infliacijos srityje, randame ir sutarimą, ir politinę valią priimti sprendimus.

„Geriausias signalas, kurį mes galime nusiųsti savo NATO partneriams, kurie yra atsakingi už kolektyvinę gynybą, yra tai, kad mes patys darome tuos sprendimus, kurie yra reikalingi ir kad mes nesikliaujame vien tik tai partnerių pagalba. Jei mes nieko nedarytume patys, aš iš tikrųjų turėčiau abejonių, ar būtų tiek daug ryžto ir pasiryžimo ginti mus pavojaus akivaizdoje. Tačiau šiandien visi darome tuos darbus, kuriuos privalome daryti“, – kalbėjo šalies vadovas.

ELTA primena, kad dar mėnesio pradžioje premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad visos parlamento jėgos sutaria dėl poreikio dar šiais metais didinti finansavimą krašto gynybai. Vyriausybės vadovės teigimu, skubos tvarka bus siekiama koreguoti šių metų biudžetą, gynybai numatant papildomus 250 mln. eurų. Tokiu atveju Lietuvos finansavimas gynybai jau šiais metais pasiektų 2,5 proc. BVP.

Tuo tarpu prezidentas teigia matąs besiformuojančią politinę valią išlaidas krašto apsaugai artimiausiu metu didinti iki 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).