„Mes esame pasirengę, skiriame tam pinigų ir labai kryptingai dirbame, kad priimtume ne tik daugiau amerikiečių, bet ir priešakinių pajėgų, tai yra konkrečiai kitų NATO pajėgų čia Lietuvoje“, – penktadienį aplankęs Pabradėje dislokuotus JAV narius sakė valstybės vadovas.
Anot jo, Pabradėje bus statoma 800 vietų papildoma stovyklavietė, Kazlų Rūdoje, Marijampolėje taip pat numatyta statyti ir laikinas, ir nuolatines stovyklavietes sąjungininkų kariams.
„Nebus taip, kad atvyks karinės pajėgos, o mes būsime nepasirengę jų priimti. Tikrai esame pasirengę priimti, priimsime dar daugiau“, – tvirtino G. Nausėda.
R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.
Didesnioji dalis JAV žadėtų papildomų karių – jau Lietuvoje
Prezidentas G. Nausėda teigia, kad į Lietuvą jau atvyko didžioji dalis iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žadėtų papildomų karių. Tačiau, pasak šalies vadovo, planuojama, kad šis skaičius ateityje dar labiau didės.
„Tie pajėgumai jau yra Lietuvoje. Tuo metu, kaip ponas A. Blinkenas tai sakė, jau sprendimai buvo priimti, dabar jau mes turime, kaip sakoma, boots on the ground“, – žurnalistus Pabradėje informavo G. Nausėda.
Kalbėjome ir apie tai, kad tas skaičius ateityje, matyt, dar labiau didės.
Šalies vadovo teigimu, tai nėra baigtinis skaičius, planuojama, kad ateityje jis didės.
„Kalbėjome ir apie tai, kad tas skaičius ateityje, matyt, dar labiau didės. Bet savaime suprantama, kad tai priklauso ir nuo mūsų pajėgumų, kaip mes esame pasirengę priimti. Tai čia, Pabradėje, bus statoma 800 vietų papildoma stovyklavietė, yra ir kitose vietose numatyta statyti ir laikinas, ir nuolatines stovyklavietes. Tai yra Kazlų Rūda, Marijampolė“, – sakė G. Nausėda.
„Mes esame pasirengę, mes skiriame tam pinigus ir labai kryptingai dirbame tam, kad priimtume daugiau ne tik amerikiečių, bet ir priešakinių pajėgų, konkrečiai kitų NATO valstybių pajėgų čia, Lietuvoje“, – pažymėjo jis.
Šalies vadovas teigia, kad didesnioji dalis iš JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno žadėtųjų 400 papildomų JAV karių jau šiuo metu yra Lietuvoje
„Mano žiniomis, visi jie praktiškai jau čia yra“, – patikino G. Nausėda.
Prezidento teigimu, yra kalbama ir apie jūrų pajėgų atsiuntimą į Lietuvą.
R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.
Oro gynybos sistemos turėtų būti dislokuotos artimiausiais metais
Prezidentas sako, kad Lietuvoje NATO sąjungininkų šiuo metu dislokuoti oro gynybos pajėgumai yra laikini, tačiau viliasi, kad netrukus Aljanso bus pasiųstos ilgalaikei gynybai ore užtikrinti būtinos karinės pajėgos.
„Periodiškai, tam tikram laikinam suteikimui, jau dabar yra tie pajėgumai, kol kas jie yra tik laikinai. Bet vėliau, tikiuosi, kad sutarsime, pirmiausia NATO lygiu, kad pastiprinimas Lietuvoje būtų vykdomas ilgalaikiu pagrindu“, – Pabradės kariniame poligone viešintis prezidentas penktadienį kalbėjo žurnalistams.
Anot šalies vadovo, kalbėdamas apie būtinybę stiprinti Lietuvos ir kitų rytinių NATO šalių saugumą, oro gynybos sistemų dislokavimą įvardijo ir Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Visiškai neseniai generalinis sekretorius prabilo apie tai, kad ilguoju laikotarpiu turime stiprinti rytinį flangą. Sakydamas tai jis kalbėjo ir apie oro gynybos sistemas“, – teigė G. Nausėda, kartu pabrėžęs, kad dabartinės sąjungininkių Lietuvoje vykdomų oro policijos misijų užtikrinti šalies oro saugumui nepakanka.
„Tai yra vienas pagrindinių aspektų, apie kuriuos kalbame – oro policijos funkcija yra labai svarbi, bet tai tik dalinė funkcija, kuri negali atliepti visų mūsų poreikių“, – argumentavo jis.
Pasak G. Nausėdos, oro gynybos sistemos Lietuvoje turėtų būti dislokuotos artimiausiais metais. Dabar, jo teigimu, šalyje yra „tam tikri“ oro gynybos elementai – keturi Didžiosios Britanijos kariniai sraigtasparniai, esantys Zokniuose.
„(Oro gynybos – ELTA) sistemų dislokavimas yra nepaprastai svarbus ir tai bus padaryta artimiausiais metais“, – tikino šalies vadovas.
Įsitikinęs, kad partijos netruks sutarti dėl išlaidų gynybai didinimo
Prezidentas G. Nausėda teigia esąs įsitikinęs, kad partijos netruks susitarti dėl naujo krašto apsaugai skirto susitarimo ir išlaidų gynybai didinimo.
R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.
„Esu įsitikinęs, kad mūsų politinės partijos labai greitai sutars dėl to, kad saugumui turime skirti ir patys kur kas didesnį dėmesį“, – penktadienį Seime žurnalistams Pabradėje sakė valstybės vadovas, aplankęs čia dislokuotus Jungtinių Valstijų karius.
Visi supranta, kad šalies nepriklausomybė prasideda ir baigiasi jos saugumu. Tik saugioje valstybėje mes galime kurti ir ekonominę gerovę.
G. Nausėdos teigimu, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, net ir tos partijos, kurios anksčiau kiek skeptiškai žiūrėdavo į gynybos išlaidų didinimą, dabar labai nedviprasmiškai pareiškė, jog šios išlaidos turi didėti. Prezidentas pridūrė turįs galvoje Socialdemokratų partiją.
„Dabar nematau Lietuvoje nė vienos partijos, kuri nepasisakytų už gynybos išlaidų didinimą, net ir įvertinus visus socialinius, ekonominius iššūkius, kurie iš dalies bus susiję su Ukrainos karu. Visi supranta, kad šalies nepriklausomybė prasideda ir baigiasi jos saugumu. Tik saugioje valstybėje mes galime kurti ir ekonominę gerovę“, – sakė G. Nausėda.
Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, Lietuvos politikai imasi rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos. Jis turėtų numatyti šalies įsipareigojimus šioje srityje artimiausiems ketveriems-penkeriems metams.
G. Nausėda siūlo jau kitąmet šalies gynybai skirti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šiemet Seimui beveik 300 mln. eurų padidinus krašto apsaugos finansavimą, jis pasiekė 2,5 proc. BVP.
2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatoma 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.
Naujausi komentarai