Taip jis pirmadienį kalbėjo po susitikimo su Panevėžio regiono gydymo įstaigų atstovais.

„Mano tikslas buvo išaiškinti, ar jie mato, kad ši reforma veda link galutinių tikslų. O tie galutiniai tikslai – paslaugos prieinamumas ir kokybė. Paslaugos prieinamumas – turiu tam tikrų abejonių, kad po šitos reformos paslaugos taps labiau prieinamos“, – Krekenavoje žurnalistams teigė šalies vadovas.

G. Nausėda tvirtino matantis „daug butelio kaklelio reiškinių įvairiose vietose“.

Paslaugos prieinamumas – turiu tam tikrų abejonių, kad po šitos reformos paslaugos taps labiau prieinamos.

Pasak jo, pokyčiai neduos naudos, jei nebus pakankamai tinkamos infrastruktūros. Kaip pavyzdį prezidentas nurodė greitosios pagalbos automobilius.

„Pirmiausia, reikia kalbėti apie infrastruktūrą, specialistus, nes šiandien jų stygiaus problema yra labai skaudi“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jo teigimu, kai kurių specialistų nemotyvuoja dirbti regionuose net ir didesni pinigai nei sostinėje.

„Nepaisant to, žmonės renkasi dirbti Vilniuje per kelias darbo vietas. Kaip pasiekti, kad žmogus, ypač jaunas specialistas, norėtų atvykti į regionus, prisidėti prie kokybiškos sveikatos apsaugos čia“, – svarstė G. Nausėda.

Seime jau patvirtinta greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemos pertvarka – nuo kitų metų liepos paslaugas teiks viena tarnyba.

Sveikatos apsaugos ministerija siekia visose šalies savivaldybėse įgyvendinti ir gydymo įstaigų reformą.

Esminis jos principas – mažinti stacionarinių bei didinti ambulatorinių paslaugų kiekį, patvirtinti bazinį medicinos paslaugų paketą įstaigai, užtikrinti skubią pagalbą visą parą, o sudėtingesnėms planinėms procedūroms pacientus nukreipti į stambesnes regionų įstaigas.

„Reforma pati yra reikalinga (...). Tačiau reikalingas glaudesnis dialogas tarp vietos bendruomenių, vietos sveikatos įstaigų ir reformą planuojančios ministerijos“, – kalbėjo prezidentas.