„Sunkus buvo pokalbis, įdomus, klausimai buvo labai rimti. (...) Buvo užduoti klausimai dėl kai kurių personalijų, buvo tiesūs klausimai, ar pažįstu vieną kitą asmenį, bet šitoje vietoje turėjau atsakyti, kad nepažįstu kai kurių nurodytų asmenų, nes panašu, kol aš čia buvau, (...) pavardės atsirado kažkur spaudoje, o aš prieš eidamas jų nepamačiau, šitoje vietoje abejones išsklaidžiau“, – žurnalistams po susitikimo teigė M. Jablonskis.

Jis nekomentavo, apie kokias pažintis jo klausė prezidentas. 

„Prezidentas uždavė labai rimtų klausimų, konceptualių iš energetikos srities. Vienas iš tokių konceptualių klausimų, aišku, kokia Lietuva turi būti 2030 metais, kiek turim gaminti elektros, ar turim gaminti tik čia viską Lietuvoje, ar koks turėtų būti kokteilis įvairių technologijų, saulės, vėjo. Netgi kalbėjom apie atominę energetiką, jos galimybes“, – aiškino kandidatas. 

Portalas 15min.lt skelbė, kad M. Jablonskis 2017–2020 metais buvo Vilniaus medžiotojų klubo „Uosinta“ prezidentas, kuriam priklauso įtakingi verslininkai bei valdininkai.

M. Jablonskio kandidatūrą iškėlė valdančioji „Nemuno aušros“ partija. Jos lyderis Remigijus Žemaitaitis yra sakęs, kad M. Jablonskis siūlomas, nes „išmano energetiką, teisę ir yra partijos kolega“.

Pats kandidatas antradienį pabrėžė turintis kompetencijų vadovauti ministerijai.

Sunkus buvo pokalbis, įdomus, klausimai buvo labai rimti. 

Sako „Veolios“ byloje nedalyvavęs, mano, kad ginčas galėjo būti išspręstas greičiau

Paklaustas, ar atstovavo Prancūzijos energetikos koncernui „Veolia“ jos inicijuotoje byloje prieš Lietuvą, M. Jablonskis pabrėžė, kad nei jis, nei „Glimstedt“ niekada neatstovavo jam „Vašingtono ar jokiame kitame arbitraže“.

„Nei aš, nei mano kolegos – šiandien perklausiau. „Veolia“ turi advokatus iš Vašingtono, kurie pasirinko vietinius partnerius. Spaudoje tie vietiniai partneriai paminėti, lietuviška kompanija“, – teigė kandidatas.

„Žaviuosi politine drąsa, kad pagaliau buvo sudaryta taika su mūsų NATO sąjungininku ir rastas kompromisas. Nežinau bylos detalių, niekada nežinojau, apie ką ten ginčas“, – akcentavo M. Jablonskis.

Tačiau jis mano, kad Lietuvos ir „Veolios“ ginčas, šią vasarą pasibaigęs taikos susitarimu, galėjo būti užbaigtas gerokai anksčiau.

„Nuo pat pradžių buvo galima. Mes kaip advokatai visada sakome: ar išsemtos visos susitarimo galimybės, (...) nes kartais tie arbitražai tampa politikos darymo įrankiu“, – sakė kandidatas į energetikos ministrus.

„Galvojau, kaip taip ilgai galima nesusitarti“, – pridūrė jis.

Vyriausybė ir „Veolia“ liepos 17 dieną pranešė sudariusios taikos sutartį, iš esmės užbaigiančią didžiąją dalį ilgus metus trukusių teisminių ginčų dėl savivaldybių šilumos ūkio nuomos su „Veolia“ įmonėmis Lietuvoje.

Pagal susitarimą „Veolia“ atsisakė savo ieškinio Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID) Vašingtone ir sumokės 35 mln. eurų žalos atlyginimą valstybei, o ši atsiėmė dalį 240,7 mln. eurų vertės ieškinio Lietuvos teisme. 

Prezidento patarėjas: ne į visus klausimus sulaukėme M. Jablonskio atsakymų

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad G. Nausėda iš kandidato į energetikos ministrus M. Jablonskio sulaukė atsakymų ne į visus klausimus.

„Ne į visus klausimus sulaukėme pilnų atsakymų, prezidentas priims sprendimą dėl kandidato įvertinęs visą turimą informaciją ir aplinkybes“, – žurnalistams trečiadienį po prezidento ir M. Jablonskio susitikimo sakė D. Matulionis.

Jis pabrėžė, kad į energetikos ministro poziciją prezidentas žiūri itin reikliai ir atsakingai.

„Privalome nuodugniai įvertinti visus, net ir smulkiausius aspektus, kurie gali turėti įtakos tolesniam šio strateginio sektoriaus funkcionavimui“, – teigė D. Matulionis.

„Dabartiniame geopolitiniame kontekste energetika nebėra vien kabeliai, vamzdžiai, elektros rezervas ar verslo interesas. Šiandien tai tapo nacionalinio saugumo klausimas, todėl prezidentas ekonomikos saugumui skyrė ir skirs padidintą dėmesį“, – kalbėjo jis.

Pasak D. Matulionio, esminis principas – viešojo intereso pirmenybė energetikos sektoriuje. Be to, kalbėta apie saugų, nepertraukiamą ir sinchronizuotą elektros sistemos veikimą, energetikos infrastruktūros apsaugą Lietuvoje bei Baltijos jūroje.

Be kita ko, aptartas skaidrus energetikos verslo funkcionavimas, neužkraunant papildomos naštos vartotojams bei aptarta tai, kad visuomeninio tiekimo sistema turėtų atsižvelgti į pažeidžiamas visuomenės grupes. Akcentuota, kad šilumos kainų skirtumų klausimas regionuose turėtų būti sprendžiamas.

Susitikime taip pat kalbėta apie paramos Ukrainai energetikos srityje plėtojimą, tvirtus ryšius su strateginiais partneriais ir Europos Komisija įgyvendinant strateginius projektus, mažosios branduolinės energetikos plėtojimą Lietuvoje, jūrinio vėjo energetikos sektoriaus vystymą.

„Glimstedt“ skelbia, kad jos asocijuotasis partneris M. Jablonskis turi daugiau kaip 20 metų patirtį energetikos, infrastruktūros, telekomunikacijų, kainų ir kito valstybinio teisinio reguliavimo srityje.

M. Jablonskis 1995–1997 metais buvo Užsienio reikalų ministerijos antrasis sekretorius, 2008–2009 metais dirbo tuometinės  „Lietuvos energijos“ valdyboje, buvo įmonės teisės ir reguliavimo direktorius.

M. Jablonskis taip pat yra medžiotojas, anksčiau vadovavo ir medžiotojų klubui, kuriam priklauso įtakingi verslininkai bei valdininkai.