„Aš būsiu tarp tų, kurie tvirčiausiai reikalaus šitų sankcijų pratęsimo“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė šalies vadovas.
Pasak prezidento, Baltarusijos režimas išlieka artimu Rusijos sąjungininku, suiminėja politinius kalinius, vykdo hibridines atakas kontrabandiniais balionais.
Pastarasis balionų antskrydis fiksuotas praėjusią savaitę, antradienį, tuomet Vilniaus oro uostas tris kartus turėjo stabdyti darbą. Prezidentas yra sakęs, jog po šio incidento amerikiečiai Minsko režimui pareiškė griežtą poziciją, jog tai gali stabdyti dvišalių santykių gerinimą.
„Sureagavo tikrai griežta retorika ir griežtais žodžiais. Pažiūrėsime, kokios iš to bus padarytos išvados. Tačiau jeigu Baltarusijos režimas siekia bent kiek normalizuoti santykius nekalbu jau su Europos Sąjunga, bet bent su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, jis tikrai turėtų vengti štai šitokių eskalacijos požymių“, – sakė G. Nausėda.
Gruodžio viduryje JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pasiuntinys Johnas Coale'as (Džonas Koulas) su Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos administracija sutarė dėl dalies politinių kalinių paleidimo ir sankcijų baltarusiškoms kalio trąšoms panaikinimo.
Tuomet politikos stebėtojai ėmė svarstyti, kad Vašingtonas gali imtis spausti Lietuvą vėl leisti šių trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą.
Anot G. Nausėdos, diskusijos dėl galimų sankcijų švelninimo su JAV nevyksta, o Vašingtonas niekada jokiu pretekstu to neprašė.
Tai šiandien samprotauti, kas būtų, jeigu būtų, yra tiesiog nelabai atsakinga, kadangi turime tokią situaciją, kokią turime. Ji yra reali, ji yra ne hipotetinė, ji nėra mums priimtina.
Prezidentas taip pat paragino politikus mažiau samprotauti apie galimus pokalbių su Minsko scenarijus.
„Dėl pono (Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Remigijaus – BNS) Motuzo pareiškimo, turbūt buvo samprotavimas, kas būtų, jeigu būtų. Tai šiandien samprotauti, kas būtų, jeigu būtų, yra tiesiog nelabai atsakinga, kadangi turime tokią situaciją, kokią turime. Ji yra reali, ji yra ne hipotetinė, ji nėra mums priimtina“, – sakė jis.
Taip jis kalbėjo R. Motuzui praėjusią savaitę pareiškus, kad Vilniuje diskutuojama, koks galėtų būti pokalbių su Baltarusija turinys ir kokioje neutralioje teritorijoje jie galėtų vykti.
Minskas nuo pernai siekia susitikimo užsienio reikalų ministrų ar viceministrų lygiu, kai dėl kontrabandinių balionų iš šios valstybės teko gana dažnai stabdyti Vilniaus oro uosto darbą ir atsakydama į tai Lietuva kurį laiką buvo uždariusi sieną su Baltarusija.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra sakęs, kad darydamas spaudimą Lietuvai Minsko režimas siekia legitimizuotis tarptautinėje erdvėje bei patikino, jog tokie pokalbiai nesvarstomi.
Lygina Pekiną su Minsku
Prezidentas G. Nausėda pareiškė, kad Lietuvai atkurti santykiams su Kinija reikia abiejų valstybių noro, šalis mato pernelyg artimo bendradarbiavimo su komunistiniu režimu grėsmes.
Jis taip pat palygino Kinijos režimą su Minsko autoritarine vadovybe.
G. Nausėda antradienį transliuotame interviu „Žinių radijui“ sakė, kad nors Lietuva atrėmė agresyvią Kinijos ekonominę elgseną šaliai leidus joje atidaryti Taivaniečių atstovybę, Lietuva „nesidžiaugia tuo, kad diplomatinių santykių (su Kinija – BNS) praktiškai nėra.“
„Jie yra pažeminti į visiškai žemą lygį, tačiau tam, kad tie santykiai atsikurtų, turi būti abiejų valstybių noras“, – teigė šalies vadovas.
„Lietuva mato visas grėsmes, kurios yra susijusios su pernelyg artimu bendravimu su Kinijos režimu. Vėlgi, panašiai kaip Baltarusijos atveju, Kinijos valdžia yra Rusijos veiksmų Ukrainoje įgalintoja, tiekdama dvigubos paskirties technologijas, remdama kitais būdais, (...) dalyvaudama apeidinėjant sankcijas“, – kalbėjo jis.
G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo Kinijos jau ne kartą kėlė Europai daug problemų.
„Tai Europa turėtų vieną kartą labai aiškiai ir tiksliai susidėlioti, kaip ji vertina Kiniją. Negalima vertinti taip, kaip kurį laiką buvo labai populiaru vertinti, kad Kinija yra savotiškame trigubame vaidmenyje: ir kaip ekonominė partnerė, ir kaip konkurentė, ir trečia – kaip strateginė priešininkė. Tai kuomet atsiranda štai tos trys pusės, nesunku tarp jų ir pasiklysti“, – sakė prezidentas.
Kaip skelbė BNS, pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.
Lietuvoje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių.
Birželį tuometis premjeras Gintautas Paluckas užsiminė, kad Kinijai yra pateiktas pasiūlymas dėl santykių atkūrimo, tačiau atsakymo į jį negauta iki šiol.
Pasikeitus Vyriausybei, Ingos Ruginienės kabineto programoje įrašytas siekis „atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos valstybėse“.
„Rodo Kremliaus poziciją dėl taikos derybų“
Prezidentas sako, jog atakuodama Ukrainos miestus Rusija netiesiogiai išreiškia poziciją dėl taikos derybų.
„Į visus klausimus galima gauti atsakymus tiktai tada, kuomet yra aiškiai žinoma Rusijos pozicija. Jie sąmoningai tos pozicijos atvirai nereiškia, jie tą poziciją išreiškia netiesiogiai raketomis, bombarduodami Ukrainos miestus, naikindami kritinę infrastruktūrą, norėdami padaryti Ukrainos žmonių gyvenimą tiesiog nepakenčiamą“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė šalies vadovas.
Sausio mėnesį Rusija sukėlė rimčiausius elektros, šildymo ir vandens tiekimo sutrikimus Ukrainoje per ketverius karo metus, smogdama jai 4 587 tolimojo nuotolio dronais ir raketomis.
Pasak G. Nausėdos, atakuodamas taikius objektus bei žmones Kremlius siekia palaužti Ukrainą.
„Jeigu viena iš pusių sako „aš nedarysiu jokių nuolaidų“, reiškia, tai yra netikras derybų procesas ir jis – tiktai derybų imitavimas. Tai jeigu Rusija tokio signalo neatsiųs, iš to darau išvadą, kad jie ir toliau ketina derėtis raketomis, taip kaip jie daro dabar“, – kalbėjo prezidentas.
Tai jeigu Rusija tokio signalo neatsiųs, iš to darau išvadą, kad jie ir toliau ketina derėtis raketomis, taip kaip jie daro dabar.
Teritorija išlieka ginčytinu derybų klausimu, ir kariaujančios pusės dar neparodė noro kompromisui.
Rusija nori visiškai kontroliuoti Ukrainos rytinį Donecko regioną, ką Ukraina atmetė, teigdama, kad toks žingsnis tik padrąsintų Maskvą.
Artimiausios trišalės derybos tarp Ukrainos, JAV ir Rusijos Abu Dabyje vyks trečiadienį.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastarosiomis savaitėmis skundėsi, kad kai kurioms Vakarų sąjungininkų atsiųstoms oro gynybos sistemoms per Rusijos atakų bangą prieš jo šalies energetikos infrastruktūrą pritrūko šaudmenų. Tai reiškia, kad Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūra tampa vis labiau pažeidžiama.