„Kalbėjome apie teisėkūros procesą, nes dabar dažnai jaučiama skuba, kuomet Seimas nepaiso net savo pačių Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų dėl kai kurių įstatymų atitikimo Konstitucijai“, - žurnalistams sakė šalies vadovė.

D. Grybauskaitė pareiškė norinti, kad ši Seimo kadencija būtų atsiminta dėl naudą atnešusių reformų, o ne užsidarymo apkasuose. Anot prezidentės, ji ir Lietuvos gyventojai tikisi matyti brandesnį Seimą - dirbantį kokybiškiau ir atsakingiau.

„Labiausiai norėčiau matyti bendrą darbą, nes karuose laimėtojų nėra. Pasibaigus pavasario sesijai, didžiausių partijų reitingai nėrė žemyn ir tai rodo, kad žmonės, matydami nesutarimus, smerkia abi puses. Toks politinių partijų elgesys tikrai neleidžia susikurti pozityvesnio požiūrio į politiką“, - teigė šalies vadovė.

Labiausiai norėčiau matyti bendrą darbą, nes karuose laimėtojų nėra. Pasibaigus pavasario sesijai, didžiausių partijų reitingai nėrė žemyn ir tai rodo, kad žmonės, matydami nesutarimus, smerkia abi puses.

Paklausta, kaip vertina Seimo ketinimus tęsti praėjusių kadencijų darbą tiriančių parlamentinių komisijų veiklą, D. Grybauskaitė buvo lakoniška: „Dėl tyrimų pasakysiu tiek - norėčiau, kad šį Seimą atsimintume kaip kuriantį gerovę žmonėms“.

Šalies vadovė kritikos negailėjo ir viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimu įtariamiems politikams ir jų artimiesiems. Anot D. Grybauskaitės, aukštas pareigas einantys politikai turi būti griežtesni savo atžvilgiu. „Jau ne kartą matėme Seimo atstovų demonstruotą užmaršumą. Skaidrumas aukščiausio lygio politikų ratuose turi būti absoliutus“, - aiškino D. Grybauskaitė.

Žurnalistams pasiteiravus, ar prezidentė mano, kad kandidatas į prezidentus Vygaudas Ušackas būtų tinkamas žmogus įsikurti Prezidentūroje, šalies vadovė atsakė į rinkimus nesikišianti. „Nė dėl vieno kandidato neišsakysiu savo nuomonės. Paliksiu Lietuvos žmonėms patiems apsispręsti, kokio prezidento jie patys nori“, - tvirtino D. Grybauskaitė.

Ketvirtadienį Seimo rūmuose įvyko tradicinis Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir Seimo valdybos narių susitikimas su prezidente D. Grybauskaite. Šalies vadovė su Seimo pirmininku ir Seimo valdyba aptarė teikiamus teisės aktų projektus. Susitikimas vyksta dukart per metus - prasidedant pavasario ir rudens sesijoms.

V. Pranckietis: nekursime karo, sieksime taikos

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad pokalbis su prezidente apie sesijos programą buvo labai atviras ir aiškus. Pasak Seimo pirmininko, su prezidente jie sutarė, kad bus stengiamasi siekti bendro valstybės stabilumo.

„Sveikinu prasidėjus naują politinį sezoną. Pokalbis buvo labai aiškus ir atviras, - siekiame stabilumo valstybėje“, - po susitikimo sakė Seimo pirmininkas.

Seimo pirmininkas patvirtino, kad su prezidente sutarė gerinti padėtį energetikos srityje bei užsienio politikoje. Pasak Seimo pirmininko, didžiausi iššūkiai ateinančioje sesijoje bus biudžeto tvirtinimas. Taip pat, anot Seimo pirmininko, pokalbyje buvo išskirtinai aptarta emigracijos problema, demografija, aukštojo mokslo reforma, studijų finansavimo modelis, gynybos klausimai bei partijų finansavimas.

Į prezidentės kvietimą Seimo nariams susitelkti darbui bei mažiau konfliktuoti, parlamento vadovas pažadėjo, kad Seimas ir toliau stengsis atspindėti žmonių interesus, o jis, kaip vadovas, kvies susitelkti parlamentarus bendram darbui.

„Prezidente, mes nekursime karo, karas netaikus politikos tęsimas, mes sieksime taikos“, - pabrėžė Seimo pirmininkas.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis ir Seimo valdybos nariai susitiko su prezidente D. Grybauskaite aptarti Seimo rudens sesijos darbų. Šalies vadovė su Seimo pirmininku ir Seimo valdyba aptarti teikiamų teisės aktų projektų susitinka dukart per metus - prasidedant pavasario ir rudens sesijoms. 

Rūpinamasi reformų tęstinumu

Parengtoje Seimo rudens sesijos darbų programoje rūpinamasi valstybės stabilumu bei reformų tęstinumu, ketvirtadienį po Seimo valdybos susitikimo su prezidente D. Grybauskaite sakė Seimo pirmininkas V. Pranckietis.

„Sesijos darbų programa yra jau parengta. Joje yra išgauta daug įstatymų, kurie liečia ir reformų tęstinumą, rūpinasi mūsų valstybės stabilumu ir ateitimi“, - sakė V. Pranckietis.

Jis taip akcentavo, kad kai kuriose srityse sutarimas jau yra rastas.

„Mes turbūt pritariame, kad neturime problemų bendroje užsienio politikoje, bendrame energetikos strategijos kūrime“, - kalbėjo Seimo pirmininkas. Anot jo, taip pat galvojama apie tvarius valstybės finansus.

„Galvojame, kad mums reikia užtikrinti tvarius finansus. Tai, žinoma, visų biudžetų priėmimas rudenį“, - sakė jis.

Rudens sesijoje tarp pagrindinių Seimo darbų - 2019 metų valstybės biudžeto, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas.

Seimo prioritetu išliks tolesnis socialinės atskirties mažinimas, įgyvendinant kompleksines priemones (paramos būstui įsigijimas ir nuoma, vaiko pinigai ir kt.), taip pat numatoma priimti ir pradėti įgyvendinti Demografijos, migracijos ir integracijos 2018-2030 metų strategiją.

Į Seimo rudens sesiją parlamentarai rinksis rugsėjo 10-ąją, pirmadienį.

Dėl konfliktų Seime kaltina vieni kitus

Prezidentei parlamentarus sukritikavus dėl konfliktų, valdantieji teigia, kad esamą situaciją išprovokavo opoziciniai konservatoriai. Tuo tarpu opozicinės partijos valdančiuosius kritikuoja dėl neužtikrinamų jų teisių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad tarp valdančiųjų ir opozicijos „jokių karų nėra“, tačiau opoziciniai konservatoriai yra konflikto būsenoje, iš kurios negali išeiti dėl savo ankstesnių tikslų suardyti valdančiąją koaliciją ir skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.

„Besiekdami šito jie įvedė save į tokią būseną dabar, kad iš jos išeiti jau nebegali“, – žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Jo vertinimu, konfliktuodami su „valstiečiais“ konservatoriai siekė pridengti problemas partijos viduje, susijusias su kandidato į prezidentus rinkimais.

R. Karbauskis sako, kad „valstiečiai“ yra pasiruošę dirbti su opozicija, bet ji turėtų siekti kalbėtis dėl įstatymų projektų, patys siūlyti iniciatyvas, balsuoti kartu.

Valdančiosios socialdarbiečių frakcijos seniūnas Gediminas Kirkilas taip pat teigė, kad konfliktą parlamente išprovokavo konservatoriai, o prezidentės pasisakymai – bandymas juos apginti.

„Konservatoriai, kurie patys ir metė iššūkį iš pat pradžių „valstiečiams“, bandė juos niekinti, kaltinti viskuo, dabar šiek tiek yra įsitempę ir prezidentė bando juos apginti“, – kalbėjo parlamentaras.

Jis taip pat teigė nemanantis, kad šiame Seime susiklosčiusi situacija būtų kuo nors išskirtinė.

„Anksčiau konservatorių panašios atakos daugiausia (būdavo-BNS) socialdemokratams, mes jas gana inteligentiškai atremdavome, neatsakinėdavome komisija į komisiją, tai dabar situacija yra kitokia. Jie užlipo ant grėblio, kurį visą laiką patys taikydavo“, – svarstė G. Kirkilas.

Socialdemokratų darbo frakcijos lyderio nuomone, parodyti, kad yra nusiteikę bendradarbiauti, opozicijų frakcijų nariai galėtų pasirašydami planuojamą partijų susitarimą dėl gynybos finansavimo.

Opozicija įžvelgia savo teisių suvaržymą

Tuo metu opozicinių frakcijų lyderiai sako, kad sklandus darbas neįmanomas, valdantiesiems varžant jų teises.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sakė besidžiaugiantis, kad prezidentė sureagavo į jo šią savaitę paskelbtą viešą kreipimąsi, vis dėlto pasigedo jos raginimuose didesnio dėmesio opozicijos suvaržymui.

„Aš pasigedau prezidentės pasisakyme dėmesio demokratijos suvaržymams. Seimas nėra vaikų darželis, kuris turėtų susikabinti rankomis ir šokti aplink eglutę, bet tai yra demokratiją užtikrinanti institucija, besivadovaujanti Konstitucija, kuri numato lygias teises visoms partijoms veikti Lietuvoje ir tai nėra užtikrinama, ypatingai prie „valstiečių“ valdžios“, – sakė jis.

„Labai tikiuosi, kad prezidentė neturėjo galvoje, kad Lietuvoje neturėtų likti opozicijos“, – pridūrė G. Landsbergis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad opozicija palaikė valdančiųjų sprendimus dėl urėdijų ar gynybos finansavimo didinimo.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo vertinimu, prezidentės raginimas imtis produktyvios veiklos susijęs su noru išlaikyti galimybę daryti įtaką Seime vykstantiems procesams.

„Ji dar gali būti kaip saugiklis vetuodama įstatymus, dar ir opozicija gali kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau kai pradedami tyrimai, niekur nei prezidentė, nei Konstitucinis Teismas negali užblokuoti tokių parlamentinių iniciatyvų. (...) Prezidentė, jausdama tuos pavojus labai aiškiai sako: jos priemonių arsenalas toje vietoje yra labai ribotas. Kitas dalykas, kad tame tyrime R. Karbauskis net ir neslepia kad bandoma tirti ir pačios prezidentės veiksmus, tai, žinoma, ji čia ir save bando apsaugoti nuo visokių tikrų ar išgalvotų insinuacijų ir istorijų“, – kalbėjo liberalas.

Opozicijos atstovas kalbėjo, kad valdantieji blokuoja opozicijos teikiamus projektus ar vėliau panašius siūlymus teikia kaip savo. Jis priminė, kad buvo panaikintos opozicijos Seimo vicepirmininkų pareigybės.

„Tokiai opozicinei frakcijai kaip mūsų, 14 žmonių, skiriamos trys valandos pateikti projektams per sesiją. Tai praėjusioje sesijoje mes iš 54 savo projektų sugebėjome pateikti keturis ir daugiau nepajudėjo nė per nago juodymą“, – kalbėjo parlamentaras.

E. Gentvilas svarstė, kad užsitikrinę „tvarkiečių“ paramą, valdantieji opozicijos apskritai nebegirdės.

„Smulkios manipuliacijos iš valdančiųjų, žinoma, kad baigiasi tuo, kad opozicija irgi pasako savo žodį – nesame gi be liežuvio“, – sakė E. Gentvilas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė po susitikimo su Seimo valdyba ketvirtadienį pabrėžė, kad jai kartais atrodo, kad įstatymų leidybos darbai yra nustelbiami erzelyno, konfliktų, santykių aiškinimosi tarp dviejų didžiausių parlamentinių partijų – valdančiųjų „valstiečių“ ir opozicinių konservatorių.

Pasak jos, norėtųsi, kad šis Seimas būtų prisimintas dėl pozityvių reformų ir „naudingų sprendimų Lietuvos žmonėms, o ne kaip Seimas, kuris kuria komisijas, aiškinasi santykius, vienas kitą persekioja“.

D. Grybauskaitė taip pat kritikavo Seimą dėl nekokybiškai parengiamų kai kurių įstatymų projektų, kai neatsižvelgiama ir į paties Seimo teisininkų nuomonę, jog iniciatyvos gali prieštarauti šalies Konstitucijai.