Sausio 13-oji įpareigoja neparduoti krauju apgintos laisvės už pigesnes dujas, sako prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė, Lietuvai antradienį minint Laisvės gynėjų dieną.

„Tai įpareigojimas branginti laisvės vertybes, kovoti už šalies garbę ir orumą. Tai priesakas neparduoti krauju apgintos laisvės už pinigus, už dujas pigesnes, kitokias ekonomines, socialines, politines gėrybes ar siūlomus kompromisus. Ir ši kova ypatingai aktuali šiame laikotarpyje, kai gyvename jau trečiame dešimtmetyje po nepriklausomybės paskelbimo“, - antradienį Žinių radijui kalbėdamas apie Sausio 13-osios reikšmę šiomis dienomis sakė M.Lingė.

Lietuva antradienį mini Laisvės gynėjų dienos 24-ąsias metines, pagerbdama 1991 metų sovietų agresijos aukas. Ryte tradiciškai visų Lietuvos mokyklų, valstybės įstaigų, ambasadų languose buvo uždegtos žvakutės žuvusiesiems už laisvę pagerbti.

Kaip sako prie akcijos prisijungusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, būdami vieningi Sausio 13-ąją, Lietuvos žmonės išsaugojo ir apgynė savo laisvę. „Priešindamasi okupantams, lietuvių tauta dar kartą visam pasauliui pasakė: mes laisvi, nepriklausomi ir nepalaužiami“, - prezidentė cituojama Prezidentūros paskelbtame pranešime.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų  diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Vėliau, vasario ir balandžio mėnesiais, nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius ir Stasys Mačiulskas.

Nors kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.