„Tai buvo viena iš išraiškų, kaip buvo galima išnaudoti visą temą, ir to buvo labai daug, apstu, man tai buvo iš tikrųjų vienas iš liūdnesnių elementų visoje temoje diskutuojant. Tikrai buvo daug aspektų, į kuriuos turėjome kreipti dėmesį ir išlukštenti, bet viršų ėmė politikavimas, darymo politikos ir kivirčo, prieštaros, kartais ir imitavimo, nukreipiant dėmesį nuo svarbių, pamatinių dalykų“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė patarėjas.

Prezidento atstovas taip pat teigė, kad sprendžiant Kaliningrado tranzito klausimą, nepaisant to, kad pakeitus sprendimą Rusijai buvo leista gabenti sankcionuotas prekes Kaliningrado eksklavo poreikiams, Lietuva apgynė savo interesus, užtikrinusi krovinių patikrą.

Tikrai buvo daug aspektų, į kuriuos turėjome kreipti dėmesį ir išlukštenti, bet viršų ėmė politikavimas, darymo politikos ir kivirčo, prieštaros.

„Kas tie pamatiniai dalykai – kad ir Kaliningrado tranzito istorija, dėl ribojančių priemonių pritaikymo prekių vežimui iš Rusijos į Kaliningradą, tai buvo mūsų nacionaliniai interesai, kurių mes nepametėm, kuriuos mes turėjom taikiny iš pat pradžių, praėjom visą procesą ir užtikrinom, kad Lietuva nėra išskiriama iš kitų ES šalių, nėra sukuriamas kažkoks režimas atskiras Lietuvai, Rusija neturi nekontroliuojamos galimybė skirsti ES teritoriją su bet kokiomis prekėmis ir bet kaip“, – pažymėjo K. Budrys.

Seimo opozicijos politikai praėjusią savaitę paskelbė inicijuosiantys interpeliaciją užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui dėl Kaliningrado tranzito sankcionuotoms rusiškoms prekėms peripetijų.

Pateikti interpeliaciją ministrui, prašydami atsakyti į klausimus, gali ne mažiau kaip 29 Seimo nariai. Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites į juos atsakyti raštu.

Seime svarstant interpeliaciją sudaroma speciali komisija, kuri siūlo pritarti arba nepritarti atsakymams. Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės – bent 71 – visų Seimo narių balsų dauguma.

Užsienio reikalų ministro atsakomybės klausimą opozicija pradėjo kelti po to, kai Europos Komisija pateikė naujas gaires, kuriomis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą šio eksklavo poreikiams.

Dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva anksčiau stabdė, įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir nurodė tai dariusi remdamasi ankstesniu tranzitą draudusiu EK sankcijų išaiškinimu.

Tai sukėlė Rusijos pasipiktinimą, o Komisija tuomet pranešė ketinanti parengti naujas gaires.