„Gauname kol kas neoficialų atsakymą, kad toks paklausimas neva gali viršyti prezidento konstitucines galias – kas jau skamba labai keistai. Turbūt, ne Užsienio reikalų ministerijai vertinti vieno ar kito prašymo atitikimą Konstitucijai. Bet, šiuo atveju, atsakymo nėra ir klausimas, ar konkursas vyko, (...) bus pakibęs“, – trečiadienį interviu naujienų portalui tv3.lt sakė F. Jansonas.

„Jeigu Užsienio reikalų ministerijai atrodo, kad tai yra labai slapta informacija, Užsienio reikalų ministerija, kaip ir bet kuri kita valstybės institucija, gali tą informaciją grifuoti – nuo „tarnybinio naudojimo“ iki „visiškai slaptai“. Prezidentas bet kokiu atveju su ta informacija gali ir, manau, turi susipažinti. Ir pateikus tą informaciją nekiltų abejonių – buvo tas konkursas, ar nebuvo“, – aiškino jis.

Kaip pranešta anksčiau, Prezidentūrai paprašius URM kanclerės Ingos Černiuk pateikti dokumentaciją apie vykdytus ambasadorių atrankos konkursus, ministerija atkreipė dėmesį, kad tokie reikalavimai gali turėti Konstitucijoje numatytų įgaliojimų viršijimo požymių.

Informacijos apie vykdytus konkursus Daukanto aikštė paprašė antradienį, prezidento patarėjui F. Jansonui užsiminus apie poreikį keisti ambasadorių skyrimo tvarką.

Tvirtina, kad prezidentas nepasiduos šantažui

Apskritai, aiškindamas, kodėl, jo manymu, kilo skandalas dėl ambasadoriaus Lenkijoje, F. Jansonas nurodė, kad esmė slypi geriausio kandidato į šias pareigas parinkime.

„Yra klausimas dėl geriausios kandidatūros į tikrai svarbų postą, kuris atstovauja Lietuvai valstybėje, kuri šiuo metu yra strateginis partneris ir, turbūt, viena artimiausių sąjungininkių Lietuvai. Prezidentas, naudodamasis savo konstitucinėmis galiomis, paprašė kandidatūrų – ta kandidatūra, kuri buvo pateikta, prezidentui netiko, paprašė alternatyvių kandidatūrų. Kadangi jų negavo – tada klausimas stringa, nes, vėlgi, mūsų manymu, turėtų būti į tokį postą kur kas daugiau kandidatų ir galimybė atsirinkti patį geriausią“, – Daukanto aikštės matymą paaiškino F. Jansonas.

Prezidentas niekada nesileis šantažuojamas ar spaudžiamas daryti vienokį ar kitokį sprendimą.

„Rinktis vienas iš vieno... Šiuo atveju, bandymas paversti prezidentą notaro funkcijas vykdančiu pareigūnu, kuris antspauduoja bet kokią jam atneštą pavardę – taip nebus“, – patikino jis.

Prezidento patarėjas pabrėžė – šalies vadovas nepasiduos šantažui ir spaudimui dėl kandidatūros į ambasadorius Lenkijoje.

„Ambasadoriaus skyrimo procedūra yra dviejų institucijų derinimas, o po to, kai tai išnešama į viešumą ir pradedama spausti per spaudą, per mediją, per „Facebook“ įrašus – tai yra spaudimas“, – detalizavo F. Jansonas.

„Prezidentas niekada nesileis šantažuojamas ar spaudžiamas daryti vienokį ar kitokį sprendimą“, – akcentavo jis.

Lietuva neturi ambasadoriaus Lenkijoje nuo rugsėjo pradžios

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sakė pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Dėl kritikos URM ir viešų pareiškimų, esą diplomatų paskyrimas yra politizuotas, kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška, teigęs, kad G. Nausėda gilina konfliktą tarp institucijų.

Reaguodamas į tokias pastabas, prezidento vyriausiasis patarėjas F. Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas URM ir diplomatinėje tarnyboje. Tokius pareiškimus valdantieji sukritikavo, tačiau G. Nausėda nurodė, kad F. Jansonas pasidalijo savo įžvalgomis, atlikęs „tam tikrą“ analizę. Vėliau patarėjas prakalbo ir apie poreikį keisti diplomatų atrankų tvarką.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.