„Užsienio reikalų ministerija turi visas kortas savo rankose ir manau, kad yra bandoma tą padaryti. Bet vėlgi, tai nėra vienos pusės sprendimas, tai yra dvipusis kelias, turi būti iš vienos ir iš kitos pusės geranoriškumas tuos santykius atstatyti“, – LRT laidoje „Savaitė“ sekmadienį kalbėjo patarėjas.
„Kol kas labai pozityvių ženklų bent jau mes nematome, bet gal pastaruoju metu kas nors ir vyksta“, – pridūrė D. Matulionis.
Kol kas labai pozityvių ženklų bent jau mes nematome, bet gal pastaruoju metu kas nors ir vyksta.
Jis pažymėjo, kad Kinija išlaiko bendradarbiavimą su Vakarais, nes šių rinka jai labai svarbi, tačiau pakartojo, kad Lietuvai nereikėtų plėsti ekonominio bendradarbiavimo su Pekinu.
„Aš nemanau, kad mes turėtume toliau gilinti savo ekonominę priklausomybę nuo Kinijos su visomis pasekmėmis, bet dėl geopolitinės situacijos, nacionalinio saugumo tam tikras diplomatinių santykių pilnas atkūrimas mums būtų reikalingas“, – nurodė prezidento patarėjas.
Anksčiau šią savaitę jis teigė, kad Lietuvos tikslas yra atstatyti pilnaverčius diplomatinius santykius su Kinija ir šio tikslo nereikėtų plėsti į ekonomiką, o Vyriausybės ir Prezidentūros pozicijos dėl to iš esmės nesiskiria.
Kaip rašė BNS, penktadienį pristačiusios kasmetinį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, Lietuvos žvalgybos institucijos perspėjo Kinijoje gyvenančius arba į ją vykstančius Lietuvos piliečius dėl didėjančių saugumo rizikų.
Anot vertinimo, beveik neabejotina, kad įtempti dvišaliai santykiai didina Pekino žvalgybos tarnybų motyvaciją rinkti informaciją apie Kinijoje gyvenančius Lietuvos piliečius ir ją panaudoti šnipinėjimui arba politiniam spaudimui.
Pasak žvalgybos, tinkamais verbavimo taikiniais Kinijos tarnybos gali laikyti asmenis, rodančius nepasitenkinimą Lietuvos valdžios sprendimais, taip pat tuos, kuriems dėl verslo, mokslo ar šeimyninių aplinkybių ypač aktualu turėti leidimą gyventi Kinijoje.
Tačiau, D. Matulionio vertinimu, saugumo situacija dėl Kinijos nėra reikšmingai pablogėjusi.
„Negalėčiau konstatuoti, kad situacija dabar yra žymiai pablogėjusi. Taip, Kinija vykdo veiksmus, jie domisi dviem temomis, tai yra Taivanas ir technologijos – dvi temos, kurios jiems yra aktualios, ir tai mūsų tarnybos konstatuoja“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
BNS skelbė, kad pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.
Lietuvoje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių. Po Taivaniečių atstovybės atidarymo 2021 metais smarkiai smuko ir dvišalė prekyba.
Socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė deklaruoja siekį atkurti diplomatinį atstovavimą su Kinija, o sprendimą prieš kelerius metus leisti Taivaniečių atstovybei Vilniuje įsikurti tokiu pavadinimu vadina beatodairišku.
Naujausi komentarai