„Čia iš tiesų yra Teisėjų tarybos turbūt vadovybės mėginimas įtraukti visą teismų sistemą į tam tikrą politikavimą ir politinę veiklą. (...) Dabar yra politinis sezonas ir bandoma ieškoti kažkokių priekabių prie konkrečių pareigūnų“, – LRT radijui penktadienį sakė A. Kabišaitis, paprašytas pakomentuoti Teisėjų taryboje pastaruoju metu kilusius ginčus dėl prezidento siūlomų kandidatų į teisėjus. 

Šalies vadovo patarėjas pabrėžė manantis, kad Teisėjų tarybos pirmininkės Sigitos Rudėnaitės teiginiai, kad Prezidentūra nepaaiškina, kodėl į teisėjus siūlomi ne geriausius įvertinimus atrankose sulaukę teisininkai, yra manipuliacija.

„Iš principo tai yra tam tikrų melagingų faktų, iškreiptos tiesos arba bandymo manipuliuoti visuma“, – sakė A. Kabišaitis.

Iš principo tai yra tam tikrų melagingų faktų, iškreiptos tiesos arba bandymo manipuliuoti visuma.

G. Nausėdos patarėjas aiškino, kad visi Prezidentūros teikimai dėl kandidatų į teisėjus yra motyvuojami, tinkamai paaiškinami.

A. Kabišaitis tvirtino, kad pretendentai, norintieji tapti teisėjais, vertinami atrankos komisijos, po kurios vertinimų galimi kandidatai atsiduria sąraše, tad, anot jo, šių kandidatų negalima vertinti kaip „geresnių ar blogesnių“.

„Nėra geresni ar blogesni. Yra pretendentai, kurie praėjo atrankos sistemą ir pasiekė tą etapą, kada prezidentas gali iš jų rinktis. Toliau įsijungia Konstitucinio Teismo oficialioji doktrina, kuri sako, kad prezidentas renkasi, atsižvelgdamas į asmenines, profesines savybes ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes“, – komentavo prezidento patarėjas. 

Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė LRT radijui teigė nesutinkanti su A. Kabišaičio kritika. Jos įsitikinimu, Teisėjų taryba, keldama klausimus dėl Prezidentūros siūlomų kandidatų į teisėjus, tiesiog atlieka savo darbą – užtikrina teismų nepriklausomumą.

„Jei aš dirbu savo darbą, dovanokite, man nei rinkimai, nei joks kitas procesas to neturi trukdyti“, – sakė S. Rudėnaitė.

Anot jos, Teisėjų taryba, spręsdama dėl patarimo prezidentui dėl teisėjų skyrimo, tiesiog nori išgirsti argumentus, kodėl į pareigas siūlomi ne geriausių įvertinimų atrankos komisijoje sulaukę teisininkai.

Jei aš dirbu savo darbą, dovanokite, man nei rinkimai, nei joks kitas procesas to neturi trukdyti.

„Kai kyla klausimas, kodėl gi 22-as, o ne 6-tas, 5-tas, 4-tas (siūlomas kandidatu į teisėjus – ELTA), tai kaip mums pašalinti abejones ir užtikrinti, kad tikrai neatsirastų kitų (teisėjų skyrimo – ELTA) kriterijų, apie kuriuos sakiau, tai yra profesionalumas, kitos dalykinės, asmeninės savybės, kurios teisėjui reikalingos“, – svarstė S. Rudėnaitė.

ELTA primena, kad pastaruoju metu Teisėjų taryboje kilo ginčai dėl Prezidentūros iniciatyvų siūlyti į teisėjus asmenis, kurie atrankos komisijos sulaukė ne geriausių įvertinimų.

Nacionalinėje teismų administracijoje pradėtas vidinis tyrimas, kurio metu aiškinamasi, ar skiriant asmenis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais, nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos.

Kaip nurodoma Teismų įstatyme, apylinkės teismų teisėjus į pareigas skiria prezidentas Teisėjų tarybos patarimu. Teisės akte numatoma, jog Teisėjų tarybai turi būti pateikti motyvai dėl teikiamo užimti atitinkamas pareigas pretendento pasirinkimo. Teisėjų tarybos patarimas prezidentui tai pat turi būti motyvuotas.