„Valstybės gynybos planas kaip dokumentas įtvirtins visuotinės gynybos principus. Iš principo tai reiškia, kad valstybės gynyboje dalyvauja visi, veikiame kartu ir pati valstybės gynyba apjungia kelis didelius elementus: viena tai ginkluota gynyba, antra – tai valstybės mobilizacija ir piliečių pasirengimas pilietiniam pasipriešinimui“, – pirmadienį LRT radijui sakė T. Godliauskas.

„Svarbu paminėti, kad su planu turėtų atsirasti daugiau aiškumo patiems piliečiams – aišku, kur jie turėtų būti valstybės gynybos metu, kaip veiks valstybės gynyba ir ko tikėtis“, – aiškino jis.

Valstybės gynybos planas kaip dokumentas įtvirtins visuotinės gynybos principus.

Šalies vadovo patarėjas pastebėjo, kad plane daug dėmesio skiriama ir įvairių organizacijų ir verslų vaidmeniui.

„Jų integravimas į valstybės gynybą yra be galo svarbus ir jų įsitraukimui skirta nemažai dėmesio šiame plane“, – kalbėjo T. Godliauskas.

Nors pažymėjo šio plano svarbą, T. Godliauskas nesutiko su mintimi, kad dabar Lietuvos institucijos ir piliečiai nežinotų, kaip, nelaimės atveju, būtų organizuojama šalies gynyba, pilietinis pasipriešinimas. Anot patarėjo, Lietuva turi ir atskirus mobilizacijos, krašto apsaugos planus. Todėl jis atmeta ir tam tikrų kritikų svarstymus, esą Valstybės gynybos planą Prezidentūra sukūrė pernelyg vėlai.

„Valstybės parengčiai ir pasiruošimui niekada nėra vėlu“, – tvirtino prezidento patarėjas.

„Šioje vietoje mes sakome, kad dar glaudesniam ir integralesniam bendravimui reikalingas būtent šis planas, kuris apjungs visų skirtingų dedamųjų sklandų veikimą“, – apibendrino jis.

ELTA primena, kad pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda šaukia VGT posėdį, kuriame bus svarstomas Valstybės gynimo planas.

Valstybės gynimo planas apima ginkluotą gynybą, valstybės mobilizaciją bei neginkluotą pilietinį pasipriešinimą. Šiame plane vaidmuo yra numatytas valstybės ir savivaldybių institucijoms, privačiam bei organizaciniam sektoriui, piliečiams.

Prezidentūros teigimu, taryba taip pat svarstys Valstybės mobilizacijos sistemos būklę bei tarptautinių operacijų ir budėjimų 2024–2025 m. mandatą.

VGT sudaro prezidentas, vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.