„Kol dar nepatvirtintas 2020-ųjų biudžetas, galėtų būti vienas iš sprendimo būdų susėsti Vyriausybei, abiems didžiausioms profesinėms sąjungoms, ir, žinoma, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, ir kalbėtis, ką mes galime pasiekti 2020 metų biudžetu, kokias sritis galime finansuoti, kokioms sritims kelti atlyginimus“, – Žinių radijui antradienį sakė Prezidentūros Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė.

S. Šulcė teigė, kad streikuoti profsąjungos turi teisę, tačiau tai yra „ekstremali, kraštutinė priemonė“, rodanti, kad prieš tai vykę procesai klostėsi nesėkmingai. Prezidento patarėja taip pat pabrėžė, kad šakos kolektyvinės sutarties Vyriausybė privalo laikytis ir „įrodyti darbais, kad laikomės valstybėje įsipareigojimų, ypač mokytojams“.

„Tai turėtų būti pirmasis žingsnis – dar kartą susėsti ir bandyti derėtis“, – pabrėžė ji.

Tai turėtų būti pirmasis žingsnis – dar kartą susėsti ir bandyti derėtis.

Viena didžiausių šalyje organizacijų, vienijančių švietimo darbuotojus, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjunga, praėjusią savaitę pranešė, jog rengiasi streikui mokyklose lapkričio antrojoje pusėje. Pasak švietimiečių, Vyriausybė nesilaiko šiemet pasirašytoje švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų kitąmet papildomai skirti beveik 118 mln. eurų, nes biudžeto projekte papildomai numatyta tik 55,5 mln. eurų.

Profesinė sąjunga skelbia vienijanti 10 tūkst. narių, iš jų didžioji dalis yra mokyklų pedagogai.

Prieš metus maždaug mėnesį dėl etatinio pedagogų apmokėjimo streikavusi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga teigia taip pat svarstanti, ar palaikyti kolegas.

Šiemet finansavimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai daugiau nei 1 mlrd. 237 mln. eurų, kitąmet pasiūlyta jį didinti iki beveik 1 mlrd. 280 mln. eurų.

Konkursas – geras pasitikrinimas

S. Šulcė nepritaria svarstymams įvesti tvarką, kad gerai dirbantiems mokyklų vadovams nereikėtų iš naujo dalyvauti konkurse užimti vadovo postą kitą kadenciją. Konkursas, pasak S. Šulcės, yra puikus savo gebėjimų pasitikrinimas.

„Aš manau, kad mes turime sutikti, kad konkursas ir pasitikrinimas yra puikus dalykas, ir mokyklos vadovas, tas, kuris pabaigęs kadenciją, dar kartą nueina į konkursą, ir jeigu jisai jį laimi, jis ir toliau gali vadovauti dar penkiems, dar penkiems ir daugybę metų“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė S. Šulcė.

Nuo 2018 m. švietimo įstaigų vadovų kadencijos prezidentės siūlymu apribotos penkeriems metams. Norintys tapti mokyklų vadovais asmenys Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje turi laimėti konkursą.

Viešojoje erdvėje ne kartą buvo pranešama, kad dėl šios tvarkos Lietuvoje labai trūksta mokyklų vadovų, o skelbiamuose konkursuose suklumpa net ir daugelį metų mokykloms vadovaujantys asmenys.

Esant tokiai situacijai, pasigirdo siūlymų gerai dirbančius mokyklų vadovus atleisti nuo prievolės dalyvauti konkurse, jei šį postą nori užimti dar vieną kadenciją.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacija (LMVA) skaičiuoja, kad šiuo metu Vilniuje trūksta 42 švietimo įstaigų vadovų, o visoje Lietuvoje – maždaug 300.

Sprendimas neatitinka deklaruojamo prioriteto

Paaiškėjus, kad Vyriausybės sudarytame ateinančių metų šalies biudžeto projekte asignavimai kultūrai mažėja, prezidento vyriausioji patarėja S. Šulcė sako, kad toks sprendimas tikrai neatitinka deklaruojamo prioriteto.  

„Turbūt jau visiems šiek tiek lengvai pabodo girdėti kalbas, kad kultūra yra prioritetinė sritis vien tiktai žodžiuose, nes norima ir veiksmų. Vienas tų pirminių veiksmų būtų 2020–ųjų metų biudžetas. Matydami prieš porą savaičių 2020–ųjų metų biudžetą ir matydami, kad kultūrinėms įstaigoms mažės finansavimas apie 15 procentų turtui ir kitoms reikmėms įsigyti, mes, Prezidentūra, aiškiai pasakėme savo nuomonę, kad to neturėtų vykti“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė S. Šulcė.

Turbūt jau visiems šiek tiek lengvai pabodo girdėti kalbas, kad kultūra yra prioritetinė sritis vien tiktai žodžiuose, nes norima ir veiksmų.

Jos žiniomis, Vyriausybė kartu su Kultūros ministerija persvarstė šį klausimą ir ateinančių metų biudžete nacionalinėms kultūros įstaigoms 15 proc. nemažins asignavimų turtui ir kitoms reikmėms įsigyti.

„Tai reikštų, kad mūsų įstaigos, filharmonija, tarkime, galėtų toliau pirktis muzikos instrumentus, muziejai, bibliotekos organizuoti parodas. Ir šita svarbi funkcija nebūtų sumažinama, apkarpoma, nes jeigu būtų įvykęs šitas sumažinimas, tai mes turėtume daugiau tokių atvejų kaip vasarą turėjome su Mickevičiaus biblioteka, kai dėl šitos eilutės sumažinimo pritrūko vasaros metu tualetinio popieriaus“, – pabrėžė S. Šulcė.

Jos teigimu, skiriant lėšas kultūrai, būtina atidžiai sudėlioti prioritetus, kokioms konkrečiai reikmėms jų labiausiai reikia.  

„Kol kas yra pasiektas tiktai susitarimas nemažinti 15 proc. nacionalinėms kultūros įstaigoms, dėl kitų dalykų yra deramasi ir, manau, kad dabar yra pats tas laikas kalbėtis ir derėtis, kam mes galime skirti finansavimą mūsų prioritetinei sričiai ir kur link mes norime nukreipti lėšas. Pavyzdžiui, jau žinau, kad Lietuvos kultūros tarybos finansavimas, kuris yra be galo svarbus, nes Kultūros taryba paskirsto lėšas įvairiausiems kultūriniams projektams, nuo 19 milijonų eurų išaugs iki 20 milijonų eurų. Tai mes turime žiūrėti, kokias kultūros prioritetines sritis norime užtikrinti ir kur link tas finansavimas privalo būti nukreiptas“, – sakė S. Šulcė.

Turi tirti prokurorai

Opozicijai kaltinant Vyriausybę, kad galimai neskaidriai skirstomos biudžeto lėšos sporto projektams, S. Šulcė sako, kad į kylančius sporto bendruomenei klausimus turi būti atsakyta. Pasak jos, jei yra pagrindas, finansavimo peripetijas turėtų tirti teisėsauga.

„Mes irgi esame gavę be galo daug raštų ir kreipimųsi dėl šitos situacijos ir tas pagrindinis atspirties taškas yra tai, kad jeigu piliečiams ir juo labiau sporto bendruomenei kyla klausimų, kur ir kaip yra panaudojamos Sporto rėmimo fondo lėšos, į tuos klausimus privalo būti atsakyta. Jeigu reikia, reikia pradėti tam tikrus tyrimus ir atsakyti galiausiai, kur mūsų piliečių, mūsų valstybės lėšos nueina, kokiems projektams“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė S. Šulcė.

Opozicijai klausimų sukėlė su Seimo nariu Kęstučiu Smirnovu susijusių organizacijų sėkmė 13,2 mln. eurų dalybose sporto projektams, taip pat kodėl buvo nubrauktas finansavimas tokiam daugelį metų gyvuojančiam ir daug žmonių pritraukiančiam projektui kaip „Snaigės žygis“.

„Kitas dalykas, jei tam tikros sportinės iniciatyvos, kurios daugelį metų buvo palaikomos ir anksčiau gaudavo lėšų, šiais metais negavo lėšų, tai joms turi būti paaiškinta, kodėl įvyko tai, ir tie klausimai, kylantys sporto bendruomenei, privalo būti atsakyti“, – pridūrė S. Šulcė.