Antradienį portalas „15min“ skelbė, kad iš 20 šiuo metu Seime dirbančių buvusių Sovietų Sąjungos Komunistų partijos narių, anketose šį buvusį ryšį nurodė du iš jų.

Minimi politikai – konservatoriai Kęstutis Masiulis, Algis Strelčiūnas, demokratai Vilija Targamadzė, Algirdas Stončaitis, Zigmantas Balčytis, Laima Nagienė, „valstiečiai“ Antanas Vinkus, Dainius Kepenis, Rimantė Šalaševičiūtė, Algimantas Dumbrava, socialdemokratas Liudas Jonaitis, „laisvietis“ Artūras Žukauskas.

Likusius šios partijos narius nustatė interviu būdu apklausdami pagal amžiaus ar darbinės patirties kriterijus atrinktus Seimo narius.

Tai – konservatoriai Antanas Čepononis ir Kazys Starkevičius, socialdemokratai Rasa Budbergytė, Vidmantas Kanopa ir Algirdas Sysas, liberalai Jonas Varkalys ir Ričardas Juška, demokratas Algirdas Butkevičius.

K. Masiulis sakė tokios informacijos nenurodęs, nes nereikėjo.

„Šiaip aš neslėpiau tos informacijos, esu Žinių radijuje, LNK apie tai pasakojęs. Kai iš konteksto išeidavo, kalbėdavau“, – antradienį žurnalistams sakė politikas.

Jis taip pat pridūrė į Komunistų partiją stojęs tam, kad patektų į doktorantūrą.

Tas stojimas į kompartiją mano buvo melas, apgavystė, visas laikmetis buvo apgavystė.

„Tas stojimas į kompartiją mano buvo melas, apgavystė, visas laikmetis buvo apgavystė“, – kalbėjo K. Masiulis.

Tuo metu V. Targamadzė sakė nepagalvojusi, kad tokią informaciją reikėjo nurodyti, o Komunistų partijoje dariusi reikalingus darbus Lietuvai.

„Komunistų partijoje mes buvome ridikėliai – iš išorės lygtais raudoni, o viduje balti ir darėme tuos darbus, kurie reikalingi Lietuvai“, – antradienį žurnalistams kalbėjo demokratė.

Seimas antradienį svarsto Rinkimų kodekso pataisą, kad rinkimuose dalyvaujantys kandidatai nurodytų buvusią narystę Sovietų Sąjungos komunistų partijoje ir Lietuvos komunistų partijoje, eitas pareigas jų struktūrose.

Pagal projektą, jeigu kandidatas tokias pareigas nurodytų, jo rinkimų plakate šis faktas būtų paskelbtas, o jeigu jis nuslėptų šią informaciją, Vyriausioji rinkimų komisija neregistruotų jo kandidatu arba pašalintų iš rinkimų.

V. Targamadzė sakė pritarianti tokios prievolės atsiradimui.

„Be jokios abejonės, žmonės atsirinks, nes ne tai svarbiausia, ar tu priklausei, ar nepriklausei. Mano supratimu, tai yra svarbiausia, ką tu darei“, – tvirtino politikė.

A. Žukauskas taip pat sakė manantis, kad turėtų būti privaloma nurodyti priklausomybę Komunistų partijoje.

„Bet kartu reikėtų nurodyti ir buvimą ir nacionalsocialistų partijoje ir įvairiose panašiose organizacijose“, – antradienį žurnalistams teigė jis.

„Laisvietis“ tvirtino nuo frakcijos narių neslėpęs, kad priklausė Komunistų partijai. Jis pridūrė, jog jo dalyvavimas partijoje „buvo labai formalus“.

„Kai manęs paklausė, aš ir atsakiau. (...) Kadangi aš buvau, taip sakant, eilinis, ir kadangi nebuvo jokio reikalavimo, nelabai čia kuo yra didžiuotis, tai paprasčiausiai to ir nenurodžiau“, – antradienį žurnalistams sakė A. Sysas.

R. Budbergytė šio fakto taip pat teigė nenurodžiusi, nes nėra kuo didžiuotis.

„Kadangi nebuvo tokio reikalavimo ir kadangi tai mano biografijos faktas, kuriuo aš tikrai nesididžiuoju, man yra dėl to net ir gėda, aš tikrai nenurodžiau“, – antradienį žurnalistams kalbėjo socialdemokratė.

„Tuo tarpu dokumentuose dėl leidimo dirbti slaptai tas faktas mano biografijos nurodytas“, – pridūrė ji.

Anot politikės, būtų vertinga ir prasminga, jei reikalavimas nurodyti priklausomybę būtų privalomas. Ji taip pat sakė Komunistų partijoje nebuvusi aktyvi narė.

Šių metų balandį paaiškėjo, kad pildydamas kandidato anketą priklausymo Komunistų partijai nenurodė ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvos komunistų partija įkurta 1918 metais, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1991 metais ji uždrausta.