„Per penkerius metus, skiriančius pirmąją ir antrąją priesaikas, visi kartu padarėme tikrai daug. Sustiprinome valstybę. Per visas krizes ir sukrėtimus ne tik išsaugojome jos ekonomiką, bet ir ištiesėme pagalbos ranką žmonėms, saugodami jų darbo vietas bei pajamas. Mažinome atskirtį. Kūrėme Lietuvą, kuri rūpinasi tais, kuriems rūpesčio ir pagalbos šiandien reikia labiausiai“, – penktadienį kalbą Seime pradėjo G. Nausėda.

„Tegul neretai ginčydamiesi, bet kūrėme stipresnę, teisingesnę, žalesnę, inovatyvesnę Lietuvą“, – pridūrė jis.

Tegul neretai ginčydamiesi, bet kūrėme stipresnę, teisingesnę, žalesnę, inovatyvesnę Lietuvą.

Akcentavo teismų atvirumą

Prezidentas G. Nausėda inauguracinėje kalboje akcentavo, kad siekiant užtikrinti valstybės institucijų atsakomybę visuomenei, nereikėtų pamiršti ir teismų. Anot šalies vadovo, teismai privalo būti atviresni visuomenei.

Teismams vykdant teisingumą, turi būti sudarytos tokios įstatyminės, finansinės, procesinės sąlygos, kad teisėjų profesionalumas ir nepriklausomumas nekeltų nė mažiausių abejonių, o kiekvienas susiduriantis su teismais pasitikėtų jų priimtais sprendimais. Teismai privalo tapti atviresni visuomenei ir siekti geriau paaiškinti savo sprendimus bei argumentus. Tai yra ne tik žmonių, bet ir pačių teismų interesas“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jo teigimu, svarbu pasirūpinti, jog teisėjais dirbtų vidinę motyvaciją šiam darbui turintys žmonės.

„Dirbti teisėjais turi ne tik pagal savo žinias labiausiai šiam darbui tinkami, bet ir turintys reikalingų asmeninių savybių bei vidinę motyvaciją teisininkai“, – dėstė prezidentas.

Paragino mažinti atskirtį: plačiau atverkime kultūros įstaigas

Prezidentas G. Nausėda sako, kad kultūros organizacijų tinklą bei infrastruktūrą derėtų vertinti ne ekonominiais, o prasmingumo rodikliais.

„Privalome nepasiduoti optimizacijos virusui. (...) Tam būtina sąmoninga valstybės veikla. Savivaldos, ypač didžiųjų miestų savivaldybių, įsitraukimas čia yra esminis“, – penktadienį inauguracinėje kalboje teigė G. Nausėda.

„Plačiau atverkime muziejus, dvarus, kitas kultūros įstaigas šeimoms, socialinę atskirtį patiriantiems bendrapiliečiams, žmonėms su negalia“, – ragino antrai kadencijai perrinktas šalies vadovas.

Pasak jo, atskirties mažinimas yra ne tik teisingumo, bet ir nacionalinio saugumo klausimas.

„Atskirties mažinimas prisideda prie politinio stabilumo. (...) Senjorai, žmonės su negalia, vaikus auginančios šeimos, ypač vieniši tėvai, kaime gyvenantys žmonės to (patiriamos atskirties – ELTA) tikrai nenusipelno“, – tikino G. Nausėda.

„Turime geriau apibrėžti senjorų teises, remti juos viešosiomis paslaugomis, plėsti sveikatos priežiūros ir sveikatinimosi, mokymosi visą gyvenimą, ilgalaikės priežiūros galimybes. Pats inicijuosiu ir remsiu kitų pasiūlymus, kad senjorų pajamos ir toliau kasmet augtų“, – pabrėžė jis.

Penktadienį iškilmingo Seimo posėdžio metu prisiekė antrajai kadencijai perrinktasis prezidentas G. Nausėda.

Ceremonijoje pakviesti dalyvauti buvę šalies vadovai ir Seimo pirmininkai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Vyriausybės, Europos Parlamento (EP) nariai, merai, Lietuvos ir užsienio šalių diplomatai, kiti svečiai.

Po prezidento inauguracijos Seime įvyks šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, vėliau – iškilmėms skirta Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vėliavų būrių rikiuotė Vilniaus arkikatedros bazilikos aikštėje.

Po to Simono Daukanto aikštėje šalia Prezidentūros rūmų vyks iškilminga prezidento vėliavos keitimo ceremonija. Netrukus po jos Prezidentūros Baltojoje salėje premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė grąžins šalies vadovui įgaliojimus.

Tuo metu penktadienio vakarą Prezidentūros kiemelyje rengiamas vakarinis priėmimas inauguracijos proga. Kaip anksčiau pranešė Prezidentūra, antrai kadencijai perrinkto prezidento šventėje skambės specialiai šiai progai sukurti kūriniai, tikimasi tikimasi sulaukti apie 2 tūkst. dalyvių.

ELTA primena, kad gegužės 26 d. prezidentas G. Nausėda buvo perrinktas antrajai kadencijai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, šalies vadovą parėmė 74,15 proc. piliečių. Tuo metu antroje vietoje likusi I. Šimonytė sulaukė 24,34 proc. balsų.

G. Nausėda: egzistencinio pavojaus Lietuvai metu valstybės saugumas bus viena svarbiausių užduočių

Antrajai kadencijai inauguruotas prezidentas G. Nausėda sako, jog išliekant sudėtingai geopolitinei situacijai jo, kaip šalies vadovo, viena svarbiausių užduočių išliks Lietuvos valstybės saugumas.

„Šiandienos pasaulyje Lietuva nėra saugus ir ramus užutėkis. Vos už 600 kilometrų nuo Vilniaus – Ukraina, kur trečius metus vyksta karas, kokio Europa nematė 80 metų. Vos už keliasdešimties kilometrų nuo čia – nesaugi Astravo branduolinė elektrinė“, – inauguracinėje kalboje sakė G. Nausėda.

Šiandienos pasaulyje Lietuva nėra saugus ir ramus užutėkis.

„Mūsų valstybė, kurios teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę esame prisiekę saugoti, ribojasi su dviem pavojingiausiomis Europos valstybėmis. Bet mes turime mūsų žmonių drąsą ir ryžtą, mūsų draugų galią ir Ukrainos mums visiems iškovotą brangiausią išteklių – laiką, kad deramai pasirengtume“, – nurodė jis.

„Šiuo egzistencinio pavojaus Lietuvai metu valstybės saugumas bus viena svarbiausių mano, kaip valstybės vadovo, užduočių. Nes jei nebus valstybės, nebus nieko“, – pabrėžė šalies vadovas.

2029 m. Lietuva bus gynybos stiprinimo pavyzdys visai NATO

Šalies vadovas, žvelgdamas į artėjančių penkių metų kadenciją, neabejoja – Lietuva, stiprindama gynybą, taps pavyzdžiu visam NATO Aljansui.

„Šiandien žvelgiu į 2029 metus ir matau Lietuvą, kuri bus gynybos stiprinimo pavyzdys visai NATO. Gynybos finansavimas, ne vienus metus viršijęs 3,5 proc. ir artėjantis prie 4 proc. BVP, leidžia įgyvendinti ilgojo nuotolio oro gynybos planus. Baltijos jūros krantą saugo raketų skydas, o sausumos sienas – inžineriniai įtvirtinimai“, – dėstė jis.

„2029 metais Lietuva ne tik baigia vystyti pagrindinius divizijos pajėgumus, bet ir organizuoja pratybas drauge su mūsų šalyje dislokuota Vokietijos brigada ir JAV batalionu. Naujoji divizija ginkluota tolimąja HIMARS artilerija, naujausiais tankais, pėstininkų kovos mašinomis, Lietuvoje pagamintais dronais“, – sakė G. Nausėda.

Jis akcentavo – jau šiandien reikia dirbti, jog pirmieji svarbūs žingsniai dėl šalies saugumo būtų žengti.

„Saugi ir stipri Lietuvos valstybė – tai ne tik tankai ir raketos, kovos mašinos ir dronai. Mes stiprūs tiek, kiek turime ryžto ir kaip juo sugebame uždegti, kiek įkvepiame draugus ir sąjungininkus. Artimiausiu metu tam turėsime skirti dar daugiau pastangų. Mums reikės atkaklios, nuoseklios ir tęstinės užsienio politikos“, – nurodė šalies vadovas.

„Ukrainos pergalė turi būti mūsų prioritetas ir tikslas“

Prezidentas savo inauguracinėje kalboje taip pat skyrė dėmesio padėčiai Ukrainoje, Jis pabrėžė – „Ukrainos pergalė jos laisvės kare prieš Rusiją privalo likti mūsų prioritetas ir tikslas“.

„Neturime teisės pavargti, kol Ukraina už mūsų laiką moka savo krauju. Negalime pasiduoti abejingumui. Lietuva privalo ir toliau visais įmanomais būdais padėti broliams ukrainiečiams. Tarptautinėje arenoje ir toliau turime būti garsiai aidintis Ukrainos balsas“, – kalbėjo G. Nausėda, pridurdamas, jog susitelkimo paramai Ukrainai reikia ir tarptautiniu mastu.

„Ir toliau nuosekliai telksiu visapusišką tarptautinę paramą Ukrainai, kelsiu Rusijos atsakomybės už agresijos ir karo nusikaltimus klausimus, taip pat sieksiu kuo greitesnės Ukrainos narystės Europos Sąjungoje ir NATO“, – akcentavo šalies vadovas.

Šalies vadovas sukritikavo pertvarkas švietimo sistemoje

Antrai kadencijai prisiekęs prezidentas G. Nausėda tikina, kad švietimas turėtų būti valstybės prioritetu. Tačiau, pasak jo, reikia atsisakyti nuolatinių reformų švietimo sistemoje.

„Dėmesys ir investicijos į švietimą, studijas ir mokslą privalo būti mūsų valstybės prioritetu. Nereikia skambių žodžių, nereikia didingų pažadų. Reikia tiesiog valstybės pasitikėjimo mokytojais ir mokyklomis, didesnio savivaldybių savarankiškumo priimant sprendimus, investicijų į mokytojų atlyginimus ir palankesnes darbo sąlygas. Matyti kiekvieną vaiką ir sudaryti jam sąžiningas bei kokybiškas sąlygas ugdytis“, – penktadienį Seime kalbėjo priesaiką davęs G. Nausėda.

„Švietimo sistema 2029 metų Lietuvoje turi būti darni, tvari ir adaptyvi. Būtina dermė tarp ugdymo pakopų ir įvairių švietimo įstaigų tipų. Pradedant nuo visuotinio kokybiško ikimokyklinio ugdymo, kuris duoda svarbų pagrindą vaiko brandai, ir baigiant trečiojo amžiaus universitetais. Iki to laiko privalome padėti tašką ties chaotišku reformų reformavimu“, – akcentavo jis.

Prezidentas leido suprasti, kad nepalaiko šiuo metu vykstančio mokyklų tinklo optimizavimo. Anot jo, tai žmonėms kuria nereikalingumo jausmą.

„Apskritai turime iš naujo pergalvoti, ką reiškia ir ką Lietuvai atneša žodis optimizacija. Optimizavome transportą ir mokyklas, optimizuojame teismus ir viešąsias paslaugas, po savęs palikdami tuščius pastatus ir nereikalingumo jausmą žmonėms“, – dėstė jis.

G. Nausėda akcentavo, kad į regionų politiką turi būti žiūrima kaip į investiciją, o ne administracinę naštą.

Kaip skelbta anksčiau, antradienį viešojoje erdvėje pasirodžiusi peticijai dėl reikalavimo turėti bent 21 mokinį III gimnazijos klasėje, Prezidentūra teigė, kad valdžios sprendimai dėl mokyklų tinklo turėtų remtis ne kiekybiniais, o kokybiniais kriterijais. 

Tuomet šalies vadovo atstovai akcentavo, kad vykdant reformas labai svarbi yra vietos valdžios atsakomybė užtikrinti kokybiškas švietimo paslaugas.

ELTA primena, kad Vyriausybė dar 2021 m. pritarė nuostatai, kad gimnazijose turi būti bent 21 vienuoliktokas. 

Šio reikalavimo neįvykdžiusiose ugdymo įstaigose 11 klasės nebebūtų sudaromos. 

Išlieka ir anksčiau galiojusi nuostata, kad nuo 2024 m. gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, tačiau yra numatyta nemažai išimčių, kai mažiausias mokinių skaičius turi būti 21 arba net 12.

Visgi, ministerija numato išimtis tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijos ir gimnazijos, kurios yra vienintelės visoje savivaldybėje. Tarp jų – Neringai ir Birštonui. 

Tuo metu pradiniame ir pagrindiniame ugdyme mažiausias leistinas moksleivių skaičius – 8.

G. Nausėda: Lietuvos ekonomikos ateitis priklausys nuo to, kaip užtikrinsime našumą

Antrai kadencijai perrinktas ir tautai prisiekęs prezidentas G. Nausėda savo inauguracinėje kalboje tvirtino, kad toliau būdamas šalies vadovu bandys stiprinti Lietuvos ekonomikos našumą. Anot jo, šiam tikslui pasiekti reikia gerinti verslo prieigą prie finansavimo, ko bus siekiama reikšmingai gausinant Nacionalinio plėtros banko finansinius išteklius ir pajėgumą.  

„Būsimi 5 metai ekonomikai nebus lengvi, o vienas žodis taps išties kritinės svarbos. Tai – našumas. Būtent Lietuvos sėkmė didinant našumą lems, kokiu greičiu ekonomika plėtosis toliau“, – penktadienį Seime kalbėjo G. Nausėda.

„Todėl sieksiu, kad artimiausius metus nuosekliai gerintume verslo prieigą prie finansavimo. Tai – viena iš didžiausių struktūrinių problemų, kurią spręsdami jau pasistūmėjome per dvi ar daugiau stotelių. Sukūrėme Nacionalinį plėtros banką ir priėmėme svarbų sprendimą palankiomis sąlygomis iš Europos Komisijos skolintis 1 mlrd. eurų verslo investicijoms. Tačiau tai buvo tik kelio pradžia“, – aiškino šalies vadovas.

Taip pat, anot jo, Lietuvos ekonomikos stiprinimui reikės peržiūrėti mokesčių sistemą, didinti darbuotojų kvalifikaciją ir pritraukti daugiau užsienio investuotojų.

„Reikės dar daugiau investicijų į pažangiausius mokslo atradimus, daugiau investicijų į darbuotojų kvalifikacijos pokyčius, reikės peržiūrėti mokesčių ir kitas finansines paskatas, sparčiau skaitmenizuoti šalies pramonę, skatinti užsienio kapitalo atėjimą“, – komentavo jis.

G. Nausėdos manymu, išsprendus kreditavo problemas ir užtikrinus konkurencingumą, bus galima skirti daugiau dėmesio inovacijoms. Anot prezidento, viena iš tokių technologinių sričių, į kurias Lietuva turi telktis – dirbtinis intelektas.  

„Lietuva jau daug kartų įrodė – nors esame maži gyventojų skaičiumi, bet esame nepaprastai dideli savo protais. Mūsų technologijų bendrovės – puikiai žinomos ir veikia globaliai. Lietuvos lazeriai, gyvybės mokslų produktai, žaliosios technologijos, finansų inžinerija, šiuolaikinės gynybos technologijos – pripažintos Lietuvos sėkmės istorijos“, – aiškino G. Nausėda.

„Ar galime sukurti dar vieną, manau, lemtingą sėkmės istoriją dirbtinio intelekto eroje? Tikrai taip. Ne tik galime. Privalome“, – pabrėžė jis.

Šalies vadovas pabrėžia poreikį gerinti šalies kelių būklę

Perrinktas prezidentas taip pat pabrėžė, kad antros kadencijos metu sieks didesnių investicijų ir finansavimo regionų infrastruktūrai, jų keliams.  

„Šiandien susisiekimas Lietuvoje, ypač regionuose, yra rimta problema. Todėl per ateinančius penkerius metus turėsime pakelti investicijų į šalies transporto infrastruktūrą lygį. Nuosekliai ir tvariai didinti finansavimą bei stabilizuoti ir pagerinti šalies kelių būklę. Užtikrinti viešojo transporto maršrutus regionuose“, – teigė G. Nausėda.

„Pagaliau turime pabaigti integruotis į europinį geležinkelių tinklą ir tapti normalia Europos Sąjungos valstybe su veikiančiais ir visuomenei naudą nešančiais geležinkeliais“, – sakė jis.

Lietuva turi prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, transformuoti energetikos sektorių

Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį į klimato kaitos procesus, kurie per audras ir karščius veikia ir Lietuvą. Anot jo, norint pasiekti šį tikslą, šalies visuomenė ir ekonomika turi tapti labiau žiedinė, sumažinti plastiko vartojimo apimtis.

„Klimato politikos srityje iki 2030 metų Lietuvos ambicijos mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – ženkliai didesnės nei Europos Sąjungos. Įgyvendinkime jas, kartu išlaikydami ir stiprindami pramonės konkurencingumą bei inovatyvumą, sparčiau nei kiti pereidami prie žiedinių gamybos ir vartojimų sistemų. Sumažinkime besaikį plastiko naudojimą – nuo parduotuvių iki namų ūkių“, – inauguracinėje kalboje teigė perrinktas prezidentas.

Tokiai transformacijai, anot G. Nausėdos, neįprastai svarbus energetikos sektorius – kurio perėjimas prie žalios energijos užtikrins ne tik aplinkosaugos, bet ir saugumo tikslus.

„Ateinantys penkeri metai bus ypač svarbūs realiai, o ne žodžiais įgyvendinant tikslą transformuoti energetikos sektorių ir užtikrinti energetinį saugumą. Kitų metų vasarį vyksianti Lietuvos elektros sistemos sinchronizacija ir integracija su Europos Sąjungos tinklais žymės esminį lūžį Lietuvos energetikoje. Tačiau tai bus tik naujo kelio pradžia“, – komentavo G. Nausėda.

„Iki 2029 metų norėdami tapti savarankiškai elektra apsirūpinančia šalimi, turime ir toliau nuosekliai investuoti į atsinaujinančių išteklių energetiką. Tam reikės ne tik ekonomines realijas atspindinčio reguliavimo, bet ir dermės tarp žaliųjų projektų plėtotojų, vietos bendruomenių ir likusių vartotojų“, – aiškino jis.