Valdantieji socialdemokratai sieks tiesioginius merų rinkimus įteisinančius įstatymų projektus priimti per pavasario sesiją.

"Valdančiosios koalicijos politinė taryba iš esmės pritarė tiesioginių merų rinkimų idėjai, todėl mes tikimės, kad šie projektai bus artimiausiu metu, kovo mėnesio pradžioje, įtraukti į darbotvarkę, kad galėtume juos apsvarstyti ir priimti pavasario sesijoje, nes labai blogai, kai mes keičiame įstatymus prieš pat rinkimus. Žmonės turėtų žinoti iš anksto ir tam pasirengti", - per spaudos konferenciją Seime antradienį sakė teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis.

Socialdemokratai teisingumo ministras J.Bernatonis bei parlamentarai Milda Petrauskienė ir Albinas Mitrulevičius yra įregistravę pataisas, kuriomis siūlo įteisinti tiesioginius merų rinkimus nekeičiant šalies Konstitucijos. Pataisas pristatęs teisingumo ministras pabrėžė, jog Konstitucijos pataisos nereikalingos, jei nekeičiamas mero vaidmuo savivaldybės valdymo struktūroje.

"Reiktų keisti Konstituciją, jeigu mes keistume savivaldos modelį, jei meras būtų vykdomoji institucija. Bet mes manome, kad modelio keitimas nėra reikalingas. Aš apskritai nemanau, kad demokratinėje valstybėje savivaldoje galėtų būti renkamos vykdomosios institucijos, jos turi būti atskaitingos tiems, kuriuos išrinko žmonės", - sakė J.Bernatonis.

Socialdemokratai siūlo pakeitus Vietos savivaldos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus merus rinkti tiesiogiai vienmandatėje rinkimų apygardoje. "Mūsų siūloma sistema būtų mišri, vienas savivaldybės tarybos narys, rinkėjų tiesiogiai renkamas tarybos nariu ir savivaldybės meru būtų renkamas vienmandatėje rinkimų apygardoje, kiti tarybos nariai renkami pagal proporcinę sistemą daugiamandatėje apygardoje. Tai būtų kažkas panašaus, kaip dabar renkami Seimo nariai - vieni vienmandatėse apygardose, kiti proporcinėje rinkimų sistemoje", - sakė viena projektų autorių M.Petrauskienė.

"Rinkėjas, atėjęs prie urnos, balsuotų dviem biuleteniais - už sąrašą ir už kandidatą į tarybos narius merą. Rezultatai daugiamandatėje apygardoje būtų skaičiuojami kaip ir dabar, pagal kvotų ir liekanų metodą, o vienmandatėje apygardoje laimi tas, kas gauna daugiausiai rinkėjų balsų", - sistemą pristatė M.Petrauskienė.

Šiuo metu savivaldybių tarybos renkamos pagal proporcinę sistemą, o merą renka savivaldybės tarybos nariai.

Pagal projektus, tiesiogiai išrinkto mero funkcijos būtų išplečiamos. Jis būtų pripažintas savivaldybės vadovu ir papildomai įgytų keletą teisių. Tarp jų - administracijos direktoriaus teikimu tvirtinti gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą į seniūnaitijas, skirti ir atleisti biudžetinių įstaigų, viešųjų įstaigų, išskyrus savivaldybės mokymo ir auklėjimo įstaigų, vadovus, atkurti nuosavybės teises religinėms bendrijoms ir bendruomenėms, išduoti leidimus naudoti žūklės plotus vandens telkiniuose, keiti pagrindinės žemės naudojimo paskirtį ir būdą.

Siūloma, kad tiesiogiai išrinktą merą būtų sunkiau atleisti. Pareikšti jam nepasitikėjimą galėtų ne mažiau kaip trečdalis tarybos narių, pateikę motyvuotą pareiškimą. Už mero atleidimą slaptai turėtų balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Pasak J.Bernatonio, tokia tvarka užtikrintų didesnį stabilumą savivaldybėje.

"Du trečdaliai tarybos, tai yra normali dauguma, gali merą atstatydinti ir išrinkti tą, kuriuo labiau pasitiki. Bet tuomet jie prisiima atsakomybę, nes turėtų vertinti ir žmonių nuomonę. Negalėtų būti, kaip dabar yra, persigrupavo partijėlės, susitarė užkulisiuose, ir vienu balseliu nuvertė merą, išsirinko kitą, ir per kadenciją du-tris kartus meras pasikeičia", - sakė J.Bernatonis.

Šiuo metu merą atleisti iš pareigų gali daugiau kaip pusė tarybos narių.

Pagal socialdemokratų projektus, jeigu iš pareigų būtų atleistas tiesiogiai išrinktas meras, jį tuomet pareigose pakeistų jau savivaldybės tarybos išrinktas meras. Tokiam merui atstatydinti pakaktų pusės tarybos narių balsų.

Projektų autoriai viliasi, kad pataisos jau galios kitų metų pradžioje turintiems vykti savivaldybių tarybų rinkimams.

Iki šiol tiesioginius merų rinkimus Seime mėginta įteisinti keičiant Konstitucijos 119 straipsnį, tačiau niekada nepavykdavo surinkti tam reikiamo balsų skaičiaus.

Daugiausia nesutarimų tarp politikų dėl tiesioginių merų rinkimų kyla, išsiskyrus požiūriams į tiesiogiai renkamo mero vaidmenį savivaldybės valdymo struktūroje.