„Lietuva padarė aibes nesąmonių nuo praeitų metų rudens. Praeitų metų rudens pradžioje mes neturėjome jokių vakcinų ir situacija buvo geresnė, kai LVŽS Vyriausybę kalė prie kryžiaus. Dabar situacija yra žymiai blogesnė, dabar turime vakcinas ir visa kita. Prisiminkime 130 žingsnių planą, apie kurį kalbėjo A. Dulkys ir premjerė. Jo nebuvo, tai buvo melas. Jokių sprendimų išvis nebuvo“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis.

Anot politiko, valdžia turi prisiimti atsakomybę už padarytus veiksmus, o ne ieškoti priemonių, siekiančių visuomenę įbauginti skiepytis.

Prisiminkime 130 žingsnių planą, apie kurį kalbėjo A. Dulkys ir premjerė. Jo nebuvo, tai buvo melas. Jokių sprendimų išvis nebuvo.

„Atsakomybę atidavėme visoms savivaldybėms, savivaldybės vienaip ar kitaip sprendė, o dabar reikia prisiimti valdžiai atsakomybę, o valdžia priiminėja ką? Priiminėja sprendimus toliau grasinti, spausti, aišku, kad jeigu įves griežtesnes priemones, sulauks baisių protestų. Protestų nenori, tai šitoje situacijoje reikėjo pirmiausia paskiepyti tą pačią vyresnę 65+ amžiaus grupę. Reikėjo prie to dirbti dieną naktį ir šiandien mes neturėtume spaudimo sveikatos sistemoje“, – sakė R. Karbauskis.

Politikas kritikuoja ir siūlymus, kad darbuotojai patys susimokėtų už privalomus testus dėl koronaviruso, kurie atliekami kas 7-10 dienų. Anot jo, toks sprendimas pakenktų visai šalies ekonomikai.

„Mes turime situaciją, kai iš prekybos įmonių išeina tūkstančiai žmonių, tai yra susiję su tuo, kad žmonėms gali tekti mokėti už testus, bei su privalomu skiepijimusi. Mūsų ekonomikai bus labai didelis smūgis. Kaip darbdavys ir kaip žmogus su sveiku mąstymu, skaičiuodamas pasekmes, neišvengiamai galiu tai teigti šiandien: įmonės turės labai daug problemų, kai kurios įmonės imsis tai kompensuoti, kai kurios to negalės daryti. Kai negalės kompensuoti, kokia prasmė tada žmogui dirbti, kuriam reikia nuolat darytis testus ir mokėti už juos. Tada atlyginimo neužteks“, – sakė LVŽS pirmininkas.  

Anot jo, ekonomikai tai nebūtų didelis iššūkis tik tuo atveju, jei Lietuvoje nebūtų problemų su darbo jėgos trūkumu.

„Šitoje situacijoje nereikia tyčiotis iš žmonių. Jeigu mes neįtikiname jokiais argumentais skiepytis, mes tokiu atveju žmogui duodam pasirinkimą: arba tu padaryk tai, su kuo tu nesutinki ir jokių argumentų nepriimi, arba tu galų gale mesk darbą. Jeigu mes neturėtume problemų su darbo jėgos trūkumu, tokiu, kokį turime Lietuvoje, tai tokiu atveju tai nebūtų didelis iššūkis ekonomikai. Šnekant apie žmonių valią, pati premjerė turi savigarbos pasakyti, kad nevers žmonių skiepytis, bet priima sprendimus, verčiančius juos skiepytis“, – kritiką išsakė politikas.

Pasak R. Karbauskio, sprendimai, kurie dabar turėtų būti priimami, tai galimybių paso atšaukimas ir skatinimas skiepytis išmokant vienkartines 100 eurų išmokas senjorams.

„Ką reikėtų padaryti, tai reikėtų atšaukti galimybių pasą. Tai sprendimas, kuris labai stipriai kenkia mūsų ekonomikai ir tai yra konstatuota visų Europos šalių, kurios įsivedė galimybių pasus“, – teigė politikas.

„Dabar sprendimai, tie, kuriuos mes pasiūlėme ir priiminėja valdžia, kad reikia skatinti skiepytis pinigais, tai yra sprendimas, kurį seniai reikėjo daryti. Mes sakėme, kad reikia skiepyti visą rizikos grupę“, – kalbėjo R. Karbauskis.  

ELTA primena, kad antradienį valdantiesiems Seimo posėdyje iš antro karto pavyko ypatingos skubos tvarka priimti Vyriausybės pateiktą projektą, kuriuo siūloma mokėti 100 eurų vienkartines išmokas vyresniems nei 75 metų senjorams, pasiskiepijusiems vakcina nuo COVID-19. LVŽS frakcija siūlė panašų projektą, kad vienkartinę išmoką galėtų gauti vyresni nei 65 metų asmenys. Šiam LVŽS siūlymui pritarta nebuvo.  

Taip pat Seimas ketvirtadienį svarstymo stadijoje pritarė Vyriausybės teikiamoms Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma, kad dėl COVID-19 profilaktiškai testuotis privalantys darbuotojai tai darytų savo lėšomis.

Įstatymo pataisomis siūloma, kad darbuotojų, kuriems yra numatytas privalomas profilaktinis testavimas, sveikatos patikrinimai dėl COVID-19 ligos būtų finansuojami nebe iš valstybės biudžeto, o darbuotojo arba, jei darbdavys taip nusprendžia, – darbdavio lėšomis.