- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Prezidentūros pareiškimus, esą Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) kišimasis į ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimą gali būti vertinamas kaip spaudimas šalies vadovui ir Vyriausybei, vadina antikonstituciniais.
„Prezidento komandos pareiškimas, kad Seimo vykdoma parlamentinė kontrolė „būtų traktuojama kaip spaudimas prezidentui ir Vyriausybei“ – jau yra kažkoks naujas lygis ambasadorių neskyrimo istorijoje, o ir apskritai požiūryje į valstybę ir Konstituciją. Nežinau, ar čia prezidento komunikacijos grupės nuomonė, ar ir paties prezidento. Bet kokiu atveju – tokie pareiškimai yra antikonstituciniai“, – antradienį savo „Facebook“ paskyroje rašė Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kaip skelbta anksčiau, URK pirmininkui Žygimantui Pavilioniui užsiminus apie tai, jog komitetas pareikš savo poziciją, jeigu iki sutartos datos – sausio 29 d. – prezidentas neapsvarstys pateiktų kandidatūrų į ambasadoriaus Lenkijoje poziciją, Daukanto aikštė nurodė, kad dabartinėje klausimo svarstymo stadijoje URK kišimasis gali vertinamas kaip bandymas daryti spaudimą.
Lietuva yra parlamentinė Respublika, konstitucinė Seimo teisė, o ir pareiga, vykdyti valstybėje parlamentinę kontrolę, užsiimti įstatymų leidyba.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė neabejoja – tokie Prezidentūros pareiškimai „rodo būtinybę klausimą spręsti Seime“.
„Atsiverti Lietuvos Respublikos Konstituciją. Įrašyta aiškiai – Lietuva yra parlamentinė Respublika, konstitucinė Seimo teisė, o ir pareiga, vykdyti valstybėje parlamentinę kontrolę, užsiimti įstatymų leidyba“, – nurodo politikė.
G. Surplys: komitetas nei tarėsi, nei priėmė sprendimą užsiimti demaršu
Savo ruožtu URK pirmininko pavaduotojas, „valstietis“ Giedrius Surplys kritiškai vertina Ž. Pavilionio pasiųstas žinutes Prezidentūrai. Opozicijai priklausančio politiko teigimu, URK pirmininko išsakyti raginimai ir gąsdinimai tėra vienasmenė Ž. Pavilionio nuomonė.
„Kartais mūsų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas galbūt aštriau pasisako arba aiškiau palaiko ministeriją, bet tai yra tik vienasmenė jo nuomonė. Komitetas šiuo klausimu nei tarėsi, nei priėmė sprendimą užsiimti demaršu“, – sakė G. Surplys.
„Mūsų, kaip Užsienio reikalų komiteto, tikslas yra, kad mes turėtume ambasadorių Lenkijoje. Ir kuo greičiau. Dėl to ir organizavome posėdžius, dėl to kvietėmės abi puses bei kalbėjomės. Tačiau mes neturime jokios prerogatyvos kažkaip priversti vieną ar kitą pusę susitarti dėl kandidatų. Tai neįmanoma“, – pridūrė politikas.
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo „valstybininkų“ klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prieš Lietuvą nukreiptiems skundams – buvusio Rusijos ambasadoriaus fondo finansavimas
Buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje, į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą įtrauktas Aleksandras Udalcovas per savo valdomą fondą finansavo prieš Lietuvą nukreiptus skundus Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) ir kitoms tarptautinėms...
-
G. Landsbergis: būtina kuo greičiau priimti sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketus1
Pirmadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Vilniuje viešinčia Europos Komisijos (EK) nare Jutta Urpilainen, kuri yra atsakinga už tarptautinę partnerystę. ...
-
Premjerė sako, jog nesieks tapti eurokomisare1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako neketinanti pretenduoti tapti Europos Komisijos nare. ...
-
I. Šimonytė: tikiuosi švietimo ministro kandidatūrą pateikti iki savaitės pabaigos
Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad kandidatą į švietimo, mokslo ir sporto ministrus pristatys per šią savaitę bei informuos apie tai „visus vienu metu“. ...
-
Įvertino EP rinkimų signalus: tam, kad A. Kubilius negalėtų džiaugtis, turėsime bendradarbiauti1
Sekmadienį pasibaigę Europos Parlamento (EP) rinkimai pasiuntė ne vieną reikšmingą signalą, mano Lietuvos politinių partijų lyderiai. ...
-
Politologai perspėja: ypač reikšmingi bus Vokietijos ir Prancūzijos sprendimai
Pasibaigus rinkimams į Europos Parlamentą (EP), politikos apžvalgininkai pripažįsta, kad dėl radikalių jėgų populiarumo augimo ateityje Europai gali kilti problemų, tačiau kol kas situacijos nereikėtų dramatizuoti. Kaip pažymi filosofas Gintautas...
-
A. Verygai išvykus į EP liksianti laisva Seimo nario vieta nevilioja politikų1
„Valstiečiui“ Aurelijui Verygai išvykus dirbti į Europos Parlamentą liksianti laisva vieta Lietuvos Seime nevilioja politikų ją užimti dėl itin trumpo laiko iki kadencijos pabaigos. ...
-
K. Bartoševičiaus advokatui nepavyko nuo bylos nušalinti jos nagrinėjimui pirmininkaujantį teisėją2
Seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamo buvusio parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus advokatui Olegui Šibkovui nepavyko nuo bylos nušalinti bylos nagrinėjimui pirmininkaujantį Panevėžio apygardos teismo teisėją V...
-
Rinkėjų aktyvumas EP rinkimuose: Lietuva – antra nuo galo2
Kroatijoje rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo tik 21,34 proc. rinkėjų. Tai žemiausias rodiklis tarp visų ES šalių, rodo pirmadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) duomenys. ...
-
KAM: Lietuva išvengė kibernetinių incidentų, susijusių su EP rinkimais
Per sekmadienį vykusius Europos Parlamento (EP) rinkimus kibernetinių incidentų Lietuvoje nefiksuota, teigia Krašto apsaugos ministerija. ...