Daugiau nei prieš dešimtmetį vykusi „tvarkiečių“ lyderio Rolando Pakso apkalta gali būti panaikinta politiniu sprendimu, atsiradus naujoms aplinkybėms, trečiadienį pareiškė Seimas.

Pritarė komisijos išvadoms

Parlamentarai pritarė prieš metus parengtoms laikinosios komisijos išvadoms, kuriose numatytas R.Pakso reabilitavimas. Už jas balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 27, susilaikė 15.

Išvadas palaikė „tvarkiečiai“, dauguma „darbiečių“, socialdemokratų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų, prieš balsavo arba susilaikė tik konservatoriai ir liberalai.

„Bandoma perrašyti istoriją, kuri perėjo teisinį kelią, bandome perrašyti istoriją grubiais politinio buldozerio ratais“, – valdančiųjų veiksmus įvertinos opozicijos atstovas liberalas Gintaras Steponavičius.

Opozicijos boikotuotos komisijos išvadose tvirtinama, kad kaltinimai R.Paksui dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui yra nepagrįsti. Komisijos požiūriu, „atsakomybė už dekretą dėl pilietybės suteikimo tenka ne prezidentui, o jį kontrasignavusiam vidaus reikalų ministrui“.

Pasak komisijos, šios aplinkybės „įrodo, kad R.Paksas neatliko tų veikų, kuriomis kaltintas, ir tai duoda Seimui teisinio pagrindo naujai įvertinti jam apkaltos tvarka keltus kaltinimus“. Komisija savo išvadose atskirai pabrėžia, kad svarbu ne tik sukurti bendrą tvarką, kaip atkurti apkaltos būdu nušalintų teises, o „kaip atkurti konkretaus asmens R.Pakso pilietines ir politines teises paaiškėjus naujoms aplinkybėms“.

„Komisija laikosi nuomonės, kad prezidento nušalinimas buvo politinis sprendimas, kuris gali būti panaikintas kitu politiniu sprendimu paaiškėjus naujoms aplinkybėms“, – rašoma dokumente.

Pernai rugsėjį patvirtinose laikinosios komisijos išvadose taip pat teigiama, jog „esama požymių, kad kai kurie Konstitucinio Teismo sprendimai galbūt yra veikiami politinių grupių interesų ar asmenų įtakos“, o Konstitucinis Teismas esą turi pareigą persvarstyti savo priimtus nutarimus, kurių nuostatos neatitinka Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto.

Be to, komisija yra parengusi Seimo statuto pataisą, kad paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms Seimo specialiosios komisijos siūlymu ar paties Seimo sprendimu galima būtų atšaukti apkaltą asmeniui, kuriam ji buvo įvykdyta, t. y. įvykdyti visišką asmens reabilitaciją.

„Dėl tokio sprendimo priėmimo net nebūtina kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu Seimo nariai nusprendžia, kad teisiniai pagrindai, dėl kurių buvo pradėta apkalta, yra išnykę“, – tvirtinama išvadose.

Pagal jas, Seimas R.Pakso pilietines ir politines teises galėtų atkurti Seimo nutarimu, trijų penktadalių Seimo narių balsų dauguma.

„Seimas gali nuspręsti, iki kokio termino galioja pritaikyta sankcija – draudimas Rolandui Paksui vėl siekti tapti Seimo nariu. Taikant tokią procedūrą būtų logiška, kad Rolando Pakso pilietinės ir politinės teisės būtų atstatytos nuo Seimo nutarimo priėmimo dienos“, – rašoma išvadose.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, vienintelis socialdemokratas balsavęs prieš komisijos išvadas, Julius Sabatauskas BNS sakė, kad priimtas dokumentas teisiškai yra niekinis. J.Sabatauskas vadovavo R.Pakso apkaltos komisijai Seime 2004 metais.

„Nieko nereiškia. Pasiūlymai taisyti statutą, pripažinti negaliojančia apkaltą ir panašiai, (...) Konstitucija tokių dalykų nenumato. Konstitucijos 74 straipsnis, kuris kalba apie apkaltą, nenumato tokių dalykų“, – pabrėžė jis.

J.Sabatausko teigimu, yra tik du keliai, norint išspręsti R.Pakso klausimą – tai Konstitucijos pataisa arba pakeista Konstitucinio Teismo doktrina. Anot jo, mažai tikėtina, kad Konstitucinis Teismas peržiūrėtų savo doktriną, todėl parlamentas tiesiog turėtų priimti Konstitucijos pataisą.

Praėjusią savaitę nepalaikius konservatoriams ir neatėjus balsuoti pusei „darbiečių“, Seimui pritrūko balsų pakeisti Konstituciją, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo po dešimties metų galėtų kandidatuoti į Seimą, o tuo pačiu – ir į prezidentus.

„Seimo narių užsispyrimas, kurie nebalsuoja už Konstitucijos pataisą, veda į mūsų tarptautinio autoriteto ir prestižo menkinimą“, – sakė J.Sabatauskas.

Anot jo, komisijos išvados patvirtinimas – labiau moralinės satisfakcijos išraiška.

Tai pripažįsta ir „tvarkiečiai“. Jų seniūnas Petras Gražulis trečiadienį Seime teigė, kad komisijos išvadų patvirtinimas – politinis dokumentas, „kelių ieškojimo dokumentas, kaip spręsti šį klausimą, kurį turėsime išspręsti“.

„Kelias galutinis ir vienintelis yra Konstitucijos keitimas, bet jis įmanomas tik visų politinių jėgų kompromiso keliu. Tačiau kaip parodė gruodžio 15 dienos balsavimas, toks kompromisas šiame Seime neįmanomas, todėl Seimas patvirtindamas šias išvadas parodytų, kad jis gerbia savo tarptautinius įsipareigojimus ir kad gerbia romėnų teisės principą „Sutarčių būtina laikytis“, – Seime kalbėjo kitas „tvarkietis“ Valdas Vasiliauskas.

Tuo metu opozicijos atstovai minėtas komisijos pataisas vadino absurdiškomis.

„Mes nutarimu atšauksime apkaltą R.Paksui. Absurdas. Jūs puikiai suprantate, kad nieko neįvyks“, – į socialdemokratų sveiką protą apeliavo konservatorius Kęstutis Masiulis.

„Kad ir koks būtų komisijos sprendimas, jis atsirado nedalyvaujant opozicijai. (...) Balsuojama ne už rūpestį Konstitucija, balsuojama už šias išvadas dėl to, kad rūpinamasi koalicijos partneriais, kažkas rūpinasi vieta patrumpėjusiame partiniame sąrašiuke ar galbūt sąjungininkais kuriant kokią nors partijukę. Balsavimo motyvai gali būti bet kokie (...) O Konstitucija, nors ir dažniausiai minimas čia žodis, yra, ko gero, paraštėse“, – tvirtino konservatorius Arvydas Anušauskas.

Ši „tvarkiečio“ K.Komskio vadovaujama laikinoji komisija darbą pradėjo pernai pavasarį, išvadas patvirtino rugsėjį, tačiau jos Seimo salės taip ir nepasiekdavo. Prie jų grįžta po to, kai praėjusią savaitę Seime neužteko balsų priimti Konstitucijos pataisą, kuri būtų leidusi per apkaltą iš pareigų pašalintam asmeniui po dešimties metų kandidatuoti į Seimą ir į prezidentus.

R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.

Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas.

R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui J.Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.

Ruošia dirvą Konstitucijos keitimui

Seimo sprendimas dėl apkaltos „Tvarkos ir teisingumo“ lyderiui Rolandui Paksui leis iš naujo svarstyti konstitucijos pataisą dėl jo kandidatavimo galimybių, bet tai nėra sprendimas atšaukti apkaltą, sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

„Šiuo nutarimu Seimas apkaltos neatšaukė, tai tikrai ne ta procedūra, bet tai naujos aplinkybės, Seimo priimtos tam, kad konstitucinė pataisa iš naujo galėtų būti svarstoma pavasario sesijoje“, - trečiadienį žurnalistams Seime sakė L.Graužinienė.

Seimas trečiadienį pareiškė, kad daugiau nei prieš dešimtmetį vykusi „tvarkiečių“ lyderio R.Pakso apkalta gali būti panaikinta politiniu sprendimu, atsiradus naujoms aplinkybėms. Parlamentarai pritarė prieš metus parengtoms laikinosios komisijos išvadoms, kuriose numatytas R.Pakso reabilitavimas - už jas balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 27, susilaikė 15.

„Tai nėra įstatymas, o komisijos išvados. Yra baigta procedūra, išvados patvirtintos, ir atitinkamai bus toliau žiūrima, kaip teisiškai galima spręsti, galbūt tai bus vienas iš pasikeitusių motyvų teikti Konstitucijos pataisą“, - į kritiką, kad Seimo priimtas sprendimas - antikonstitucinis, atsakė parlamento vadovė.

Ji taip pat pažymėjo, kad Lietuvai gresia sankcijos dėl neįgyvendinamo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo, praėjusią savaitę Seime pritrūkus balsų priimti Konstitucijos pataisai, kuri R.Paksui būtų atvėrusi kelią kandidatuoti parlamento ir prezidento rinkimuose. „Šiuo atveju reikia kalbėti labai preciziškai teisine kalba, kadangi procesas pradėtas Europos institucijose, todėl tam, kad Lietuva nesulauktų papildomų kažkokių finansinių įvertinimų, (reikia ieškoti sprendimų)“, - kalbėjo Seimo pirmininkė.

R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.

Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas.