Trūksta balsų

„Kad R. Paksas galėtų kandidatuoti į prezidentus, nežinau, kiek turėtų praeiti laiko, kad Seimas išdrįstų pakeisti Konstitucijos nuostatas. Antras dalykas, kad būtų galima kandidatuoti - įstatymai jau turi būti priimti. Šiandien mes tokių įstatymų neturime. O kad būtų pakeista Konstitucija reikia 94 balsų. Žiūrint į šiandienos Seimo sudėtį, aš tokių balsų nematau. Geriausiu atveju matau 85 ar 83 balsus“, - ,,Žinių radijui“ sakė TT pirmininkas.

Pasak R. Žemaitaičio, Lietuvoje Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas dėl R. Pakso neįgyvendinamas jau daugiau nei dešimt metų.

„Lietuvoje yra kita bėda, kad yra tyčiojamasi iš Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, ir pats sprendimas neįgyvendinamas jau dešimt metų. Tai klausimas yra toks: kokioje teisinėje valstybėje mes gyvename? Mes galim mylėt R. Paksą, galim nemylėti. Galime gerbti, galime negerbti. Bet čia yra Žmogaus Teisių Teismo sprendimas. Ir jį reikia įgyvendinti“, - sakė R. Žemaitaitis.

2011 m. sausio 6 d. EŽTT Didžioji kolegija priėmė sprendimą byloje „Paksas prieš Lietuvą“, kuriuo nustatytas Konvencijos 1 Protokolo 3 straipsnio (teisė į laisvus rinkimus) pažeidimas dėl pareiškėjo pasyviosios rinkimų teisės į parlamentą apribojimo nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio, primena ELTA.

Seimas rudens sesijoje svarstys Konstitucijos pataisas, kurios leistų per apkaltą iš prezidento posto pašalintam R. Paksui siekti parlamentaro mandato.

Pagal siūlomas Konstitucijos pataisas, „šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, negali būti renkamas prezidentu, taip pat negali eiti pareigų, kurių ėjimo pradžia susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Toks asmuo gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo“.

Siūlomos Konstitucijos pataisos neleistų tokiems asmenims, tarp jų ir R. Paksui, būti Seimo pirmininku ar vicepirmininku.

Šiuo metu pagal galiojančią konstitucinę doktriną visam laikui Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą.

Konstitucijos keitimo įstatymų projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių ir jeigu abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats Konstitucijos keitimo įstatymo projekto tekstas. Nepriimtas Konstitucijos keitimo įstatymo projektas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po metų.

Konstitucijos pataisos iniciatoriai mano, kad priėmus siūlomą projektą, būtų ne tik įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje „Paksas prieš Lietuvą“, bet ir užtikrinta žmonių nuomonės raiškos laisvė.

2015 metais gruodžio 15 d. Seimas nepritarė Konstitucijos 56 straipsnio pataisai, kuri atvertų „tvarkiečių“ lyderiui europarlamentarui R. Paksui galimybę tapti Seimo nariu.

Tuomet Seimui pritrūko balsų, kad Konstitucijos pataisa būtų priimta. Už ją balsavo 83 Seimo nariai, prieš buvo 11, susilaikė 13 parlamentarų.

R. Žemaitaitis: valdantieji, atmetę mūsų projektus, vėliau juos pristatydavo kaip savo

Pakvietė premjeras

Premjeras Saulius Skvernelis pasiūlė „Tvarkai ir teisingumui“ (TT) pasirašyti sutartį su valdančiaisiais, sako „tvarkiečių“ pirmininkas R. Žemaitaitis.

„Mums pasiūlė premjeras Saulius Skvernelis, kada frakcijoje lankėsi pas mus ir pristatinėjo mokesčių reformą ir buvo sakoma, kad nemažai programinių nuostatų sutampa su mūsų“, - „Žinių radijui“ aiškino R. Žemaitaitis.

Jis svarstė, kad valdantiesiems dėl Seime susidariusio balsų vakuumo būtini papildomi balsai, siekiant toliau priimti struktūrines reformas.

TT pirmininkas „Žinių radijui“ aiškino, kad viena iš svarbiausių priežasčių, vertusių partiją pagalvoti apie bendradarbiavimą su iki tol kritikuotais valdančiaisiais, yra ta, kad pastarieji, atmetę „tvarkiečių“ pasiūlytus projektus, vėliau juos priimdavo kaip savo.

TT vadovas tikino, kad, pasirašę sutartį su valdančiaisiais, jie aklai nepritars kiekvienai valdančiųjų iniciatyvai ir sieks, kad būtų įgyvendinti partijos iškelti reikalavimai.

Opozicijoje esanti partija „Tvarka ir teisingumas“ ketina pasirašyti frakcijų sutartį su valdančiosiomis „valstiečių“ ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija. R. Žemaitaitis tvirtina, kad sutartis bus pasirašyta, jeigu valdantieji pritars „tvarkiečių“ iškeltiems 15 punktų, kuriuose siekiama didinti minimalų ir vidutinį atlyginimą šalyje, didinti motinystės išlaidas, riboti prekybos centrų darbą savaitgaliais ir t. t.