„Mūsų pareiškimas po balsavimo komitete yra toks, kad siūlome atidėti sprendimą dėl karinių transporto orlaivių pirkimo, iki bus suformuota Lietuvos kariuomenės pirmoji divizija ir ji pasieks pilną operacinį pajėgumą bei bus išvystyta integruota oro gynyba“, – po trečiadienį vykusio komiteto posėdžio žurnalistams Seime sakė jo pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.

Lietuva ketina įsigyti tris transporto orlaivius „Embraer C-390 Millenium“. Apie planus juos pirkti viešai pranešta birželio viduryje po Valstybės gynimo tarybos posėdžio.

Pirmasis orlaivis Lietuvą pasiektų 2028 metais, kiti – po 2030 metų.

Tuo metu kariuomenėje išvystyti diviziją planuojama iki 2030-ųjų.

NSGK posėdyje dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa žurnalistams teigė, jog naujų orlaivių įsigijimas nesutrukdys išvystyti diviziją laiku.

Tuo metu kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras pakartojo, kad „Embraer“ orlaiviai pakeistų „senus, nusidėvėjusius“ transporto orlaivius „C-27J Spartan“.

Teigiama, kad „Spartan“ lėktuvai nuo 2030 metų nebegalės skraidyti Europos Sąjungos oro erdvėje, o 2036–2039 metais jų naudojimas turės būti visiškai nutrauktas.

„Ar mes dabar galėtumėm daryt, ar vėliau? Čia jau yra klausimas, kaip mes įdiegiam į mūsų eksploataciją sklandžiai, o nesiblaškom (...). Tuo labiau, kad šiai dienai yra bendras europinis projektas, kur derybinė pozicija yra daug lengvesnė ir galima išsiderėti daug palankesnes sąlygas, tiek remonto, tiek išlaikymo, tiek vėliau mokymo“, – sakė R. Vaikšnoras.

G. Jeglinskas tvirtino, kad šie argumentai neįtikino.

„Kai turim skylėtą dangų, kai turim diviziją, kurią turime suformuoti iki 2030 metų (...), yra aibė darbų, į kuriuos turime investuoti dar daugiau pinigų“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.

Jis ir komiteto pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas praėjusią savaitę dėl naujų orlaivių kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Rašte institucijai, be kita ko, prašyta patikrinti, ar Krašto apsaugos ministerijos sprendimai dėl orlaivių pirkimo „buvo priimti nepažeidžiant pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir ar juos atliekant nebuvo piktnaudžiaujama tarnyba“. Krašto apsaugos ministerija tokius įtarinėjimus atmeta.

Tiksli trijų įsigyjamų orlaivių suma dar nėra aiški, tačiau preliminariai jie turėtų kainuoti apie 700 mln. eurų.