Raseinių rajono savivaldybės taryba grasina nė metų pareigų neinančiam tiesiogiai išrinktam merui „darbiečiui“ Algirdui Griciui interpeliacija.

Ketvirtadienį taryba sudarė komisiją dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos nario-mero įgaliojimų netekimo procedūros pradėjimo.

Už devynių tarybos narių pasirašytą teikimą balsavo 14 tarybos narių, septyni susilaikė.

Į komisiją deleguoti aštuoni tarybos nariai iš kiekvienos tarybos frakcijos proporcingai pagal narių skaičių. Jie išvadą turės pateikti iki kovo 1-osios.

Merui A.Griciui priekaištaujama, kad jis atsisakė į tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukti naujos valdančiosios daugumos inicijuotus klausimus dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo, delsė pasirašyti priimtus tarybos nutarimus.

„Veiksmai, kuriuos ruošiasi tirti komisija, (...) yra padaryti“, – valdančiosios daugumos priekaištais stebėjosi mero bendražygis „darbietis“ Valdemaras Jacikas.

„Tvarkietis“ Vidmantas Karabinas stebėjosi, kad tokį ramų Raseinių kraštą nuolat drebina politiniai neramumai. Jis stebėjosi, kad Raseinių politikai negali būti vieni kitiems pakantūs, „lygioje vietoje randa, prie ko prisikabinti“, anot politiko, tai nedaro garbės visai tarybai.

V.Karabinas atkreipė dėmesį, kad Raseiniai pirmieji rengiasi „nukirsti galvą“ tiesiogiai išrinktam merui.

Pirmieji tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje vyko pernai kovą.

Tuo metu visuomeninio rinkimų komiteto „Rasai“ atstovas Steponas Nacius kaltino merą, kad šis pasijuto tironu, vienašališkai spręsdamas, kokius klausimus įtraukti į tarybos posėdžio darbotvarkę, kokius – ne.

Po savivaldos rinkimų Raseiniuose valdančiąją koaliciją sudarė septyni „darbiečiai“, septyni socialdemokratai ir trys „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai iš 25 tarybos narių. Gruodį dėl nesutarimų iš koalicijos pasitraukus socialdemokratams, suburta nauja dauguma, kurią be socialdemokratų sudaro konservatorių, liberalų, visuomeninių rinkimų komitetų „Rasai“ ir „Tavo Raseiniai“ atstovai.

Lietuvoje įteisinus tiesioginius merų rinkimus, apsunkinta ir jų atleidimo iš pareigų tvarka.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, mero atstatydinimo procedūrą galima pradėti, jeigu jis sulaužė priesaiką arba nevykdo įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Iniciatyvą turi pareikšti ne mažiau kaip trečdalis savivaldybės tarybos narių.

Gavusi raštu pateiktą iniciatyvą savivaldybės taryba sudaro komisiją pateiktiems faktams ištirti. Šios išvadą apsvarsčiusi savivaldybės taryba priima vieną iš sprendimų – kreipiasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar meras sulaužė priesaiką, nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų; arba nutaria, kad nėra pagrindo taikyti mero įgaliojimų netekimo procedūrą.

Jeigu teismas nusprendžia, kad priesaika nebuvo sulaužyta, įstatymai nepažeisti, atstatydinimo procedūra nutraukiama. Jeigu padaroma priešinga išvada, savivaldybės taryba trijų penktadalių tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad meras neteko savo įgaliojimų. Pritrūkus balsų, meras lieka poste.