Kaip teigia trečiadienį Prezidentūroje apsilankę parlamentinių partijų atstovai, po Rusijos pradėto karo Ukrainoje susitarti dėl ilgalaikių principų užtikrinant šalies gynybą diskusijų kilti daug neturėtų. Tačiau kalbant apie susitarimą dėl užsienio politikos – situacija kiek kitokia. Čia, tikina opozicijos atstovai, surasti bendrus vardiklius su valdančiaisiais trukdo pastaraisiais metais išryškėję nuomonių skirtumai dėl Lietuvos politikos Kinijos atžvilgiu.
Žurnalistams apibendrindama partijų atstovų ir prezidento susitikimo įspūdžius, Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė teigė, kad, nepaisant susitarimą ruošiančių politinių jėgų tarpusavio skirtumų, bendrus vardiklius reikės surasti. Kaip užsiminė parlamentarė, susitarimą dėl užsienio politikos, ko gero, pavyks parengti iki gegužės mėnesio, o pats dokumentas turėtų būti skirtas 7 metų laikotarpiui.
Pasak jos, kažkokį susitarimą reikės surasti ir tais klausimais, kuriais valdančiųjų ir opozicijos nuomonės ypač išsiskiria. Lietuvos laikysena Kinijos atžvilgiu ir aistras kėlęs sprendimas dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo – yra būtent partijas į skirtingas barikadas dalinančios politikos pavyzdys.
„Mes esame pasmerkti susitarti. Jeigu 27 ES valstybės – joms pavyksta pasiekti susitarimą dėl užsienio politikos – tai mums lietuviams tuo labiau turi pavykti. Kai kuriais klausimais mes būsime labai vieningi. Neabejotinai. Kitais klausimais bus pats mažiausias bendras vardiklis“, – žurnalistams sakė L. Andrikienė.
Lietuva negali turėti kelių užsienio politikų – tai klaidina mūsų draugus ir sąjungininkus. Lietuva turi kalbėti vienu balsu.
„Lietuva negali turėti kelių užsienio politikų – tai klaidina mūsų draugus ir sąjungininkus. Lietuva turi kalbėti vienu balsu“, – teigė ji.
„Susitarime turėtų atsispindėti Lietuvos tikslai. Mes gyvename naujoje realybėje ir toji realybė verčia Lietuvą peržiūrėti ir savo strategijas, ir taktikas. Ir vienas iš tokių akivaizdžių pavyzdžių yra tai, kad Lietuva pereina nuo Rusijos atgrasymo politikos prie gynybos politikos“, – aiškino parlamentarė, patikindama, kad susitarime dėl užsienio politikos turėtų atsispindėti bei derėti visų parlamentinių partijų pozicijos.
„Tai nėra vienos partijos programa. Mes neketiname perkelti to, kas yra Vyriausybės programoje“, – sakė ji.
Opozicija: ne visais klausimais bus lengva susitarti dėl užsienio politikos
Nepaisant konservatorės L. Andrikienės optimizmo, „valstietis“ Jonas Jarutis teigia, kad susitarti dėl tolesnės laikysenos Kinijos atžvilgiu paprasta nebus.
„Lengviau bus susitarti dėl gynybos klausimų, nes dėl užsienio politikos turbūt bus diskusijų. Mes turime kitokį požiūrį“, – sakė jis.
„Tai, manau, kad dabar valdantieji turėtų nulaužti savo ambicijas ir ieškoti išeičių, kad Kinijos rinka nebūtų uždaryta mūsų verslui, mūsų žmonėms“, – sakė J. Jarutis.
Kur kas lengviau, tikino „valstietis“, bus surasti sprendimą dėl didesnio krašto apsaugos finansavimo.
„Dėl patvirtintų 3 procentų mes nesiginčysime“, – sakė politikas.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat pažymėjo, kad diskusijų gali kilti rengiant susitarimą dėl užsienio politikos.
„Aš taip pat manau, kad iššūkis didesnis dėl užsienio politikos susitarimo“, – atkreipė dėmesį jis.
Prezidentas: dėl 3 proc. BVP skyrimo partijų prieštaravimų nėra
Po susitikimo su Seime atstovaujamų politinių partijų nariais prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad dėl 3 proc. BVP skyrimo krašto apsaugai nesutarimų tarp partijų nebuvo, todėl, akcentuoja jis, tai turėtų atsispindėti ir susitarime.
„Totalinės gynybos principas turi būti įtvirtintas ne tik Valstybės visuotinės gynybos plane, bet ir taikos meto pasirengime vykdyti mobilizacijos užduotis, organizuoti pilietinį pasipriešinimą. Turime visais lygiais – nuo NATO iki kiekvieno piliečio – pasirengti totalinei visuotinei gynybai. Džiaugiuosi, kad dėl 3 proc. BVP skyrimo krašto apsaugai partijų prieštaravimų nėra, atitinkamai tai galėtų būti fiksuojama partijų susitarime“, – sakė prezidentas.
Pasak G. Nausėdos, dabartiniai skubūs prioritetai – užtikrinta Lietuvos išorinės sienos apsauga, efektyvi civilinė parengtis ir krizių valdymas, kibernetinė gynyba ir kova su dezinformacija. Taip pat, akcentavo jis, kartu su tarptautine bendruomene turime siekti Astravo AE veiklos nutraukimo.
Be to, šalies vadovas pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvos interesas – stiprinti Europos Sąjungą ir NATO. Nes, anot jo, per jas ir jų dėka Lietuva efektyviausiai gali siekti savo užsienio politikos tikslų ir interesų raiškos.
Prezidento teigimu, taip pat būtina nepertraukiamai investuoti į žvalgybos technologines priemones.
ELTA primena, kad Ukrainoje tebesitęsiant Rusijos sukeltam karui, prezidentas G. Nausėda trečiadienį susitiko su parlamentinių partijų atstovais. Susitikimo metu buvo aptartos Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginės gairės.
Lietuvos politikai apie būtinybę atnaujinti susitarimus dėl saugumo ir užsienio politikos prakalbo po to, kai Rusija vasario 24 d. užpuolė Ukrainą. Praėjusios savaitės penktadienį parlamentarai aptarė susitarimo dėl nacionalinio saugumo ir gynybos atnaujinimo klausimą.
