„Pirmiausia, manau, kad EŽTT pasakė vieną aiškų dalyką – kad tas straipsnis kalbant apie nepilnamečių apsaugą nuo galimo neigiamo informacijos poveikio praktiškai jau nebus pritaikomas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė jis.

Lietuvoje galioja įstatymas, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse nurodyta, jog santuoka sudaroma tarp vyro ir moters.

S. Kairio teigimu, dabartinis teisinis reguliavimas, kalbant apie nepilnamečių apsaugą, yra perteklinis.

„Aš irgi manyčiau, kad tas reguliavimas tiesiog yra perteklinis. Na, neapsaugosime visų savo visuomenės narių, neuždarysime jų į burbulą, kad jie nematytų, kas vyksta gyvenime ar pasaulyje“, – sakė jis.

Aš irgi manyčiau, kad tas reguliavimas tiesiog yra perteklinis. Na, neapsaugosime visų savo visuomenės narių, neuždarysime jų į burbulą, kad jie nematytų, kas vyksta gyvenime ar pasaulyje.

Kultūros ministras teigė situaciją dėl rašytojos Neringos Macatės pasakų knygos „Gintarinė širdis“ vertinantis ir iš saviraiškos laisvės pozicijų.

Jis pabrėžė, kad ši knyga nėra įtraukta į privalomų perskaityti moksleiviams knygų sąrašą.

„Juk nekalbame, kad šis leidinys ar knyga atsidūrė kokiame nors privalomų perskaityti knygų sąraše, pavyzdžiui, mokyklose. Čia išlieka ir pasirinkimas, pradedant pedagogais baigiant tėvais, kaip į tą knygą reaguoti. (...) Kalbame apie knygą, kurią gali įsigyti, gali neįsigyti, gali jos nematyti“, – kalbėjo kultūros ministras.

Lietuva pirmadienį pralaimėjo bylą EŽTT dėl apribotos rašytojos N. Macatės pasakų knygos „Gintarinė širdis“, aprašančios tos pačios lyties asmenų santykius, leidybos.

Teismas pripažino, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnį, apibrėžiantį saviraiškos laisvę.

„Teismas nustatė, kad prieš pareiškėjo knygą nukreiptomis priemonėmis buvo siekiama apriboti vaikų prieigą prie informacijos, kurioje tos pačios lyties asmenų santykiai vaizduojami kaip iš esmės lygiaverčiai skirtingų lyčių santykiams“, – rašoma teismo pranešime spaudai.

Pripažinęs pažeidimą, Strasbūro teismas priteisė 12 tūkst. eurų neturtinės žalos kompensaciją ir 5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Prieš beveik dešimtmetį išleistoje Neringos Dangvydės slapyvardžiu pasirašytoje knygoje „Gintarinė širdis“ pateikiamos istorijos apie įvairias socialinę atskirtį ir diskriminaciją patiriančias grupes – neįgaliuosius, emigrantus, homoseksualus, romus.

Dviejose iš šešių pasakų aprašomi tos pačios lyties veikėjų romantiniai santykiai.

Pasakų rinkinį 2013-ųjų pabaigoje išleido Lietuvos edukologijos universitetas (LEU). Tačiau po kelių mėnesių aukštoji mokykla sustabdė knygos platinimą, ją pavadinusi „angažuota homoseksualizmo propaganda“.

Universitetas tokį sprendimą grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriuo „Gintarinė širdis“ įvardinta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tiesa, pats raštas pasirašytas jau sustabdžius knygos platinimą.

Jau prasidėjus teisminiams ginčams, LEU sutiko platinti knygą su žyma „Informacija gali daryti neigiamą poveikį asmenims iki 14 metų“.

N. Macatė tuomet teigė patyrusi diskriminaciją, tad 2014-aisiais kreipėsi į Lietuvos teismus, o neapsigynusi juose 2019-aisiais kreipėsi į EŽTT.