„Sutarėme, kad birželio pabaigoje susitiksime ir priimsime du – tris sprendimus, kurie yra suderinti ir abiems pusėms yra priimtini“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė jis.

Ketvirtadienį Vyriausybei ir švietimiečiams rengiantis pradėti derybas dėl 2017-aisiais pasirašytos kolektyvinės sutarties atnaujinimo, Vyriausybės vadovas susitiko su Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) atstovais. Jis žada bendradarbiauti su visomis „konstruktyviai veikiančiomis“ profesinėmis sąjungomis.

„Vyriausybė bendradarbiaus su konstruktyviai veikiančiomis profesinėmis sąjungomis, tą konstruktyvumo gaidą nutarėme palaikyti, spręsti konkrečius, suprantamus klausimus, negrąžinti mūsų į situaciją, kuri buvo prieš dvejus su puse ar trejus metus“, – Vyriausybėje žurnalistams sakė jis.

Anot jo, su LŠMPS atstovais trečiadienį aptarta mokytojų rengimo, atlyginimų perspektyvos, mokyklų direktorių, administracijos motyvavimo galimybės.

Jis sako, kad nusiteikimas deryboms „yra labai pozityvus“.

S. Skvernelis tvirtina, kad pagrindinis derybų tikslas yra „švietimo kokybė ir moksleivio, kalbant apie bendrąjį ugdymą, interesas“, bet svarbūs yra ir ugdymo kokybė, efektyvumas, racionalus lėšų panaudojimas, mokytojų interesai.

„Bet pirmoje vietoje yra moksleivis, kuriam visa švietimo sistema ir skirta ir jam turi dirbti“, – pabrėžė jis.

Naujo susitarimo tikisi šiemet

Savo ruožtu LŠMPS atstovai kritikuoja Vyriausybę, jog ši ne visiškai vykdo ankstesnės sutarties įsipareigojimus, pavyzdžiui, žadėta, jog iki 2020-ųjų darželių auklėtojų atlyginimai turėjo prilygti mokytojų, tačiau iš teikiamų projektų matyti, jog atlyginimai kils vienodai ir paliks atotrūkį.

Taip pat kviečiama sugrąžinti išeitines kompensacijas daugiau nei 30 metų stažą turintiems mokytojams traukiantis anksčiau laiko į pensiją, numatyti jiems profesinius pensijų fondus, rentas.

LŠMPS pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius BNS sako, kad susitikimas buvo daugiau pažintinis ir teigia neišgirdęs konkrečių pažadų, nes premjeras akcentavo, jog „nėra aišku, ar su juo reikės tęsti darbą“.

„Nauja sutartimi sieksime tų punktų, kurie nėra įgyvendinti, išgirsti aiškius argumentus, kodėl neįgyvendinta. Premjeras neprieštaravo, kad atnaujintoje sutartyje turėtų būti konkretesni įsipareigojimai dėl atlyginimų visiems pedagogams didinimo, taip pat dėl profesinių sąjungų veiklos garantijų“, – tvirtino jis.

„Nemanome, kad tai tęsis be galo be krašto, kaip su pirmąja sutartimi, pusantrų metų. Daug kas priklausys, kas ateis vadovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Sakyčiau, kad šiemet pasirašysime“, – vylėsi A. Jurgelevičius.

Prieš mėnesį susijungus dviem profsąjungoms įsisteigusi LŠMPS deklaruoja turinti 10 tūkst. narių ir nuo šiol esanti didžiausia švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Steigėjus tuomet atvykęs sveikino S. Skvernelis ir pakvietė susitikti į Vyriausybę.

Joje nedalyvauja 2018 metų pabaigoje mokytojų streiką organizavusi Audriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius anksčiau BNS tvirtino, kad dėl tolesnių ministerijos ir Vyriausybės įsipareigojimų švietimiečiams bus deramasi ir su A. Navicko atstovais.

A. Navickas tvirtina, kad jo vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga jau kurį laiką vykdo derybas su Švietimo ir mokslo ministerija ir premjero susitikimus su LŠMPS vadina „viešųjų ryšių akcija“.

„Derybos vyksta, jau baigėsi trečias posėdis, Vyriausybė derybose suteikė įgaliojimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tai tuos susitikimus vertiname kaip labiau viešųjų ryšių akciją. Ta profsąjunga yra labai lojali Vyriausybei, tai jie galbūt ir daro tai daugiau dėl įvaizdžio“, – tvirtino jis.

A. Navickas sako, jog jo švietimiečiai siekia, jog pedagogų uždarbis pasiektų 130 proc. lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje, kasmet algas didinant po 10 proc., tačiau ministerija kol kas  nori nukelti atlyginimų didinimo pradžią į 2020-ųjų rugsėjį.

Jis neatmeta, kad nuostatoms sutapus, „jei tai atitiks mokytojų lūkesčius“, prisijungs prie bendros profesinių sąjungų ir Vyriausybės sutarties.

„Pateikėme kompromisinį pasiūlymą dėl darbo užmokesčio, jei ministerija tam pritars, bus bendra pozicija, kurią ir teiksime Vyriausybei, Finansų ministerijai“, – kalbėjo jis.