„Jeigu pasakai, kad keli tokį standartą, kad jeigu kažkas turėtų atsistatydinti, tai atsistatydins dėl menkiausio šešėlio, tai aš pats tai padarysiu, tai tikrai tą reikėjo ir padaryti. Abu ministrai – jų prašymai turėjo būti patenkinti“, – penktadienį Žinių radijui sakė ekspremjeras.

„Jie ne šiaip juos parašė, kad parašytų. Jie suprato, kad tai yra politinės atsakomybės klausimas ir reikėjo tą padaryti – patenkinti tuos prašymus“, – pridūrė jis.

Jie ne šiaip juos parašė, kad parašytų. Jie suprato, kad tai yra politinės atsakomybės klausimas.

Jo teigimu, „Lietuvos geležinkelių“ ir Klaipėdos uosto vadovai neturėtų prisiimti atsakomybės už politikų padarytas klaidas.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį nusprendė netenkinti užsienio reikalų ir susisiekimo ministrų Gabrieliaus Landsbergio ir Mariaus Skuodžio atsistatydinimo prašymų, kuriuos jie praėjusią savaitę pateikė dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei.

Sprendimą atleisti M. Bartušką priėmė ministras

S. Skvernelis neabejoja, kad „Lietuvos geležinkelių“ valdybos sprendimas nušalinti bendrovės vadovą Mantą Bartušką buvo ne savarankiškas pačios valdybos, o susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio nuosprendis – tą esą įrodo tai, kad M. Bartuškos atleidimas nebuvo reglamentuotas Vyriausybės nutarimu, įstatymu ar kitu teisiniu dokumentu.

„To nebuvo padaryta. Kai viskas daroma tarp eilučių arba valstybinė įmonė pradeda šokti pagal politikų dūdelę, yra ydinga praktika, kurios mes atsisakėme įstoję į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Dabar matome, kad įmonės vėl yra priklausomos nuo politikų valios ir valdybos sprendimas aiškiai parodo, kad ji tiesiog vykdo susisiekimo ministro – politiko valią“, – pažymi jis, dar pabrėžęs, kad M. Bartuškos nušalinimas atskleidė, kad dabartinė valdžia grįžta į „tuos laikus, kai politkai tampys ir valdys valstybinės įmones, į kurių ūkinę ir komercinę veiklą neturėtų kištis“.

Kai viskas daroma tarp eilučių arba valstybinė įmonė pradeda šokti pagal politikų dūdelę, yra ydinga praktika.

Jo teigimu, patys „Lietuvos geležinkeliai“ turi teisę nuspręsti, su kuo gali arba negali prekiauti, kokios produkcijos gabenimą leisti valdoma infrastruktūra.

S. Skvernelis taip pat įsitikinęs, kad dėl nesustabdyto „Belaruskalij“ trąšų tranzito įsigaliojus JAV sankcijoms atsakinga tik Vyriausybė, kadangi pati skelbė, kad tik JAV juridiniams asmenims aktualios sankcijos bus pritaikytos ir Lietuvoje.

„Tai yra ne opozicijos problema, kadangi opozicinės partijos turi kitokį požiūrį į tą pačią problemą. Juolab kad įvedus sankcijas, iš techninės pusės turbūt daugelis suprato aiškiai ir teisingai, kad tai sankcijos, kurios taikomos JAV jurisdikcijoje esantiems asmenims ir Lietuvoje tiesiogiai šios sankcijos nėra ir negali būti taikomos“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis.

S. Skvernelio teigimu, tranzitui nesustojus paaiškėjo, kad valdantieji melavo, tad tik jie yra atsakingi už susidariusią situaciją.

„Valdantieji mums seniai žadėjo, kad sankcijos bus įvestos, pritaikytos ir viskas tuo pasibaigs. Mums sakoma netiesa ir natūralu, kad tai yra jų atsakomybės klausimas“, – sakė buvęs premjeras.

ELTA primena, kad „Lietuvos geležinkelių“ valdyba nutarė, jog įmonės direktorius M. Bartuška pasitrauks iš posto po pereinamojo laikotarpio, antradienio vakarą pranešė valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas.

K. Šliužas pabrėžė, kad konkrečios datos, kada M. Bartuška paliks postą, valdyba dar nenustatė, – visų pirma, M. Bartuška ir likusi įmonės vadovybė turės sudaryti tolesnių veiksmų planą.

Gruodžio 8 d. įsigaliojus Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijoms Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės produkcijos tranzitas per Lietuvą nesustojo.

M. Bartuškos teigimu, Baltarusijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliams“ pervedė avansinį mokėjimą už trąšų tranzitą už lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.

Skaičiuojama, kad iki šiol „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Cargo“ per metus vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių už maždaug 60 mln. eurų.