Pasak jo, toks principas galėtų galioti ir kai Seimo narys nuteisiamas baudžiamojoje byloje, ir kai Konstitucinis Teismas nurodo, kad parlamentaras pažeidė priesaiką.

Anot S. Skvernelio, tokiais atvejais mandatą tiesiog galėtų atimti Vyriausioji rinkimų komisija.

„Visgi jeigu yra Aukščiausiojo Teismo galutinis sprendimas ir asmuo dirbantis Seime yra nuteisiamas už padarytą nusikaltimą, tai turbūt Seime jokio balsavimo neturėtų būti. Teismo sprendimas ir taškas – Vyriausioji rinkimų komisija turi naikinti Seimo nario mandatą“, – Žinių radijui penktadienį sakė S. Skvernelis.

„Lygiai tas pats su Konstitucinio Teismo sprendimais“, – pridūrė jis.

Taip politikas kalbėjo politinės korupcijos byloje lapkritį nuteistam Darbo frakcijos nariui Vytautui Gapšiui išsaugojus parlamentaro mandatą. Panaikinti jo per slaptą balsavimą neužteko balsų.

S. Skvernelis taip pat sakė nepalaikąs siūlymo balsavimus dėl Seimo narių apkaltos padaryti atvirus.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį transliuotame interviu „Info TV“ sakė, kad tokią Seimo statuto pataisą galėtų priimti dar šios kadencijos parlamentas.

Pasak S. Skvernelio, slaptas balsavimas saugo pačius balsuojančius Seimo narius.

„Balsuojant už kokį nors Seimo narį, (...) galbūt po to Seimo narys sulauks persekiojimo nuo jo aktyvių gerbėjų, kurių pakankamai daug yra, dėl vienokios ar kitokios pozicijos išreiškimo“, – sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.

„Slapto balsavimo esmė ir yra, kad tai būtų objektyvu“, – teigė jis.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui lapkritį skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.

Politikas nuteistas dėl to, kad paėmė kyšį iš buvusio „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) viceprezidento Raimondo Kurlianskio. Kaip kyšis buvo suteiktos nuolaidos Darbo partijai už jos reklamą per rinkimus, o V. Gapšys pažadėjo paveikti bendrapartiečius, kad jie atliktų verslininko prašymus.