Šiuos klausimus ministrė žada aptarti su NATO pajėgų Europoje vadu Alexusu Grynkewichiumi (Aleksu Grinkevičiumi). Jis į Vilnių planuoja atvykti rugsėjo 11 dieną.

„Tikimės, kad kaip tik baigus ekspertams darbą vertinant galimas spragas ir papildomus pajėgumus, galėsime turėti papildomų priemonių pasiūlymą“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.

Kaip rašė BNS, liepą į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos įskrido du dronai „Gerbera“, vienas jų nešė 2 kilogramus sprogmenų.

Kariuomenės atstovai laikosi versijos, kad abu orlaiviai pateko į Lietuvą, kai Rusijai siunčiant juos į Ukrainą, šios elektroninės kovos priemonėmis dronų skridimo trajektorija buvo nukreipta.

Po šių incidentų D. Šakalienė pranešė su A. Grynkewichiumi sutarusi dėl papildomos sąjungininkų pagalbos saugant šalies oro erdvę, pradedant nuo papildomos žvalgybinės informacija.

Lietuvoje oro oro erdvės stebėsenos sistemą taip pat vertina NATO ekspertai.

Kaip skelbė BNS, artėjant Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad“, Lietuva iki spalio dalyje pasienio su Baltarusija uždarė oro erdvę.

Krašto apsaugos ministerija sako, kad toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į saugumo situaciją ir rizikas civilinei aviacijai dėl nepilotuojamų orlaivių oro erdvės pažeidimų, taip pat atsižvelgiant į kariuomenės poreikį taikos metu vykdyti užduotis, reaguojant į tokius ir panašius oro erdvės pažeidimus.

D. Šakalienė praėjusią savaitę sakė, kad institucijos šiuo metu baigia rengti sprendimus, kurie leistų numušti taikinius oro erdvėje. Pasak jos, naujasis teisinis reguliavimas leistų „žaibiškai ir efektyviai“ uždaryti tam tikrus oro erdvės koridorius ir juose atlikti naikinimą nekenkiant civiliniams objektams.

„Taip pat vienas iš svarbių dalykų bus tam tikri pasiūlymai Seimo sesijoje, nes mes turime užtikrinti komunikaciją su visais civiliniais objektais, esančiais oro erdvėje taikos metu, kad jie galėtų pasišalinti iš teritorijų, kurios galėtų būti pavojingos“, – kalbėjo politikė.

Lietuva artimiausiais metais planuoja įsigyti papildomų oro gynybos stiprinimo priemonių už 500 mln. eurų.