Kaip sakė vienas informuotas šaltinis ir vienas JAV Kongreso padėjėjas, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, bus nutrauktas Pentagono finansavimas apmokymo ir įrangos programoms, skirtoms saugumui stiprinti. Neaišku, apie kokias tiksliai sumas kalbama, tačiau tai galėtų būti šimtai milijonų dolerių (eurų).

Tai apima finansavimą 333 programai ir Baltijos saugumo iniciatyvai, pagal kurias NATO rytinio flango šalims padedama įsigyti ginkluotės, įskaitant amerikietiškas sistemas, apmokyti specialiąsias pajėgas, gauti žvalgybinę paramą.

Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas, kuris nebuvo įgaliotas kalbėti viešai, todėl kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, sakė, jog šie žingsniai koordinuojami su Europos šalimis ir yra D. Trumpo plano užtikrinti, kad „Europa prisiimtų daugiau atsakomybės už savo pačios gynybą“, dalis.

D. Trumpo administracija spaudžia NATO šalis didinti išlaidas gynybai ir smarkiai mažina užsienio pagalbos finansavimą. D. Trumpui keičiant JAV požiūrį į užsienio politiką, sąjungininkai stengiasi perprasti dažnai miglotus pasiūlymus, nuo muitų iki karių skaičiaus. Neaišku, ar JAV įstatymų leidėjai patvirtins kai kuriuos apkarpymus, prieštaraujančius naujausiems Pentagono asignavimams, apie kuriuos buvo informuotas Kongresas, sakė minėtas Kongreso padėjėjas.

Sumišimas ir susirūpinimas Baltijos šalyse

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad bet koks amerikiečių karinės paramos Baltijos šalims mažinimas tik susilpnintų NATO bandymų atgrasyti patikimumą, Maskvai tęsiant karą prieš Ukrainą.

Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos politikos direktorius Vaidotas Urbelis sakė, kad buvo pokalbių ir „tam tikrų pranešimų“ iš JAV, tačiau Vilnius dar nėra gavęs jokios oficialios informacijos apie kokius nors paramos apkarpymus ir kalbasi su Pentagonu apie tai, „kurios programos bus tęsiamos ir kurios galėtų būti atidėtos“.

Latvijos gynybos ministerija taip pat sakė negavusi „jokio oficialaus pranešimo apie konkrečius sprendimus“ ir nurodė, kad tęs diskusijas dėl JAV paramos svarbos.

Estijos gynybos ministerijos pareiškime sakoma, jog aišku, kad dabartinė JAV administracija nurodė reikšmingai sumažinti užsienio pagalbą, bet priduriama, kad JAV pagalba sudaro vis mažesnę šalies gynybos biudžeto dalį, nes Estija padidino savo pačios išlaidas.

Baltijos šalys ir Lenkija yra daugiausiai savo gynybai skiriančios NATO narės ir žada nuo 2026-ųjų tam skirti 5 proc. BVP.

Kongreso nariai taip pat nežinioje

JAV Kongreso biurai penktadienį taip pat laukė išsamesnės informacijos apie tai, kurios programos būtų nutrauktos pagal Pentagono pasiūlymą, bet abiejų partijų įstatymų leidėjai, pritariantys JAV paramai minimam regionui, buvo sunerimę.

Atstovų Rūmų narys respublikonas Donas Baconas (Donas Beikonas), kitais metais išeinantis į pensiją, socialiniuose tinkluose sakė, kad tai būtų katastrofiškas ir gėdingas sprendimas.

„Ši administracija ir toliau yra SILPNA (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino atžvilgiu, SILPNA laisvojo pasaulio lyderė, – sakė jis. – Tai bus skaitoma kaip bjaurus JAV istorijos skyrius, jei prezidentas nepakeis kurso.“

Senatorė Jeanne Shaheen (Džin Šahin), aukščiausio rango demokratė Senato Užsienio santykių komitete, pareiškime nurodė, kad „tai yra klaidingas žingsnis, siunčiantis kaip tik neteisingą signalą mums bandant priversti Putiną sėsti prie derybų stalo ir (bandant) atgrasyti Rusijos agresiją“.

Ilinojui atstovaujantis demokratų senatorius Dickas Durbinas (Dikas Derbinas) ir Ajovai atstovaujantis respublikonų senatorius Chuckas Grassley (Čakas Graslis) pasiūlė į Kongreso metinį gynybos finansavimo leidimo projektą įtraukti formuluotes dėl Baltijos saugumo iniciatyvos, kuria nustatytas JAV, Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinis bendradarbiavimas.

Pentagonas sakė, jog D. Trumpo nurodymu peržiūrėjo užsienio pagalbos programas ir jog prezidentas „nedviprasmiškai teigė, kad sąjungininkai ir partneriai privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo pačių saugumo finansavimą“.

Apie planus mažinti saugumo finansavimą pirmasis pranešė leidinys „Financial Times“ (FT).

Kam skiriamas finansavimas

Minėtai iniciatyvai nuo 2018-ųjų iki 2024-ųjų buvo skirta maždaug 377 mln. dolerių (322,3 mln. eurų), nurodė Estijos gynybos ministerija. Pagal inciatyvą Estijai padėta įsigyti svarbių pajėgumų, įskaitant amerikiečių gamybos reaktyvinės salvinės ugnies sistemas HIMARS.

Taip pat mažinamas finansavimas pagal Pentagono 333 programą. Pagal ją 2018–2022 metais Europai buvo skirta beveik 1,6 mlrd. dolerių (1,37 mlrd. eurų), skelbia Vyriausybės atskaitomybės biuras.

Tačiau Valstybės departamento finansavimas Lietuvai, Latvijai ir Estijai kol kas nesikeičia. Šis departamentas karinei pagalbai Baltijos šalims per metus skiria maždaug 7 mlrd. dolerių (5,98 mlrd. eurų). Beveik 6 mlrd. dolerių iš šios sumos yra užsienio kariuomenių finansavimas, kuriuo šios šalys pasinaudoja pirkdamos JAV gamybos amuniciją ir kitus dalykus, sakė vienas pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės.

Estijos gynybos ministerija sakė mananti, kad finansavimo sumažinimui turi pritarti JAV Kongresas.

Kongresas anksčiau įtraukė Baltijos saugumo iniciatyvą į biudžetą, nors Pentagonas „niekada nebuvo didelis jos gerbėjas“, sakė Helga Kalm, Taline įsikūrusio Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) direktoriaus pavaduotoja.

Jos teigimu, dar per anksti pasakyti, ar finansavimas bus nutrauktas.

Jei finansavimo neliktų, „tai nebūtų pasaulio pabaiga“, nes Baltijos šalys yra padidinusios savo išlaidas gynybai ir plačiai bendradarbiauja, pažymėjo H. Kalm.

Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje penktadienį prasidėjo karinės pratybos, kurių metu amerikiečiai treniruojasi sparčiai dislokuoti pajėgas ir pasirengti operacijoms NATO rytiniame flange.

D. Trumpo ambasadorius NATO anksčiau šiais metais sakė, kad JAV pradės diskusijas apie Europoje dislokuotų JAV karių skaičiaus mažinimą, bet šis pasiūlymas kol kas nestumiamas. D. Trumpas ketvirtadienį užsiminė, kad galėtų nusiųsti daugiau karių į Lenkiją.