„Kai jis išgirdo, kad man ruošia tą patį, kaip pernai, jis suorganizavo žmones, kurie įsismelkė į publiką. Žinoma, neuniformuoti. O kai atėjo momentas – perskyrė“, – teigė Č. Juršėnas.

Buvęs Seimo vadovas prisipažįsta – apsaugos tuo metu atsisakė ir namie, ir Seime, o į renginius jį lydėjo tik vienas apsauginis.

„Kam man to reikia? Jeigu norės man ką nors padaryti, tai tikrai nukeps. Dž. Kenedį dar ne tiek žmonių saugojo ir vis tiek nužudė“, – tęsė Č. Juršėnas.

Premjerė Ingrida Šimonytė su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen taip pat bando atsisakyti apsaugos. Užpuolimų, tikina, nebijo.

„Jaučiuosi saugi. Tarnyboje dirbantys vyrai ir moterys puikiai atlieka savo darbą“, –  teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Jeigu joms atrodo, kad kai kuriais atvejais reikia atsisakyti, tai turi ir daryti“, – kalbėjo Č. Juršėnas.

Problemų nemato ir 66 už apsaugos sumažinimą balsavę Seimo nariai.

„Man jau seniai buvo keista, kad keli asmenys yra taip stipriai saugomi“, – pasakojo vienas Seimo narys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Niekas nežada, man atrodo, nei nieko nužudyti, nei nušauti. Manau, kad tikrai geras žingsnis, jog reikia tų apsaugų atsisakyti“, – teigė Petras Gražulis.

„Nesuprantu, kodėl, pavyzdžiui, Seimo pirmininkė arba ministrė pirmininkė turėtų būti saugomos Seimo pastate. Apsauga sekioja visur paskui, nepaisant to, kad tai yra tikriausiai vienas saugiausių pastatų šalyje“, – kalbėjo Seimo narys Andrius Vyšniauskas.

Pakeitus įstatymą premjerui ir Seimo pirmininkui apsauga iš paskos nevaikščiotų tik laisvu metu, pavyzdžiui, einant susitikti su draugais arba vedžioti šunį. Tačiau nors Vadovybės apsaugos tarnyba šio sprendimo nekomentuoja, apsaugininkams gali kilti klausimų, kada baigiasi laisvalaikis ir prasideda darbas.

„Tikrai prognozuoti yra sudėtinga, kaip tai veiks. Ar nebus kokių nors incidentų“, – teigė Seimo narys Stasys Šedbaras.

Tačiau kai kurie politikai I. Šimonytės ir V. Čmilytės-Nielsen norus vadina vėjavaikiškais. Tikina, kad šalies vadovai ramybės ir privatumo tikėtis negali niekada.

Jeigu kažkas atsitiktų pirmam asmeniui, pavyzdžiui, premjerei, praktiškai griūna visa Vyriausybė.

„Arba jie yra saugomi pilnai, arba visiškai nesaugomi. Dalinės apsaugos negali būti. Šis siūlymas yra visiškai neapibrėžtas, nesuprantamas ir nepateisinamas“, – kalbėjo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

Seimo ir Vyriausybės vadoves palaikantys politikai atremia kritiką ir sako, kad apsauga vargina, esą, net šuns pavedžioti akylų apsauginių žvilgsnių nesekiojamam neišeina.

„Šiais laikais demokratinėje valstybėje to jau tiek daug nebereikia. Juo labiau, kad esame Vakarų dalis“, – tęsė A. Vyšniauskas.

Opozicija aiškina, kad premjerė ir Seimo pirmininkė bando atskirti save kaip fizinius asmenis, tačiau apsaugos atsisakymui griežtai prieštaraujantis buvęs premjeras siūlo neskubėti. Anot jo, sprendimas gali būti priimtas postą užėmus naujai Vyriausybei 2024 m.

„Nėra etiška, kad asmeninės pataisos būtų teikiamos kaip įstatymo pataisos. Būtų logiška, kad būtų galima tinkamai pasiruošti, nebūtų asmeniškumų“, – teigė S. Skvernelis.

O prieš apsaugos sumažinimą pasisakantys Seimo nariai akcentavo fizinę grėsmę. Anot jų, pomidorus mesti į premjerę arba pagrobti pirmininkės vaikus užpuolikai gali bandyti bet kada, nesvarbu, politikas dirba ar ilsisi. Tada, anot buvusio policijos komisaro, Seimo nario Dainiaus Gaižausko, norinčių užpulti politikus – netrūks.

„Galbūt premjerė arba Seimo pirmininkė nori, kad iš jų namų padarytų Kalėdinę eglutę, kad į jų namus pridėtų pasiklausymo įrangos, vaizdo stebėjimo kamerų“, – pasakojo D. Gaižauskas.

Tokiu atveju nukentėtų ne tik užpultas politikas, bet ir visa valstybė.

„Jeigu kažkas atsitiktų pirmam asmeniui, pavyzdžiui, premjerei, praktiškai griūna visa Vyriausybė“, – tęsė D. Gaižauskas.

Valdantieji tikisi, kad jau šį rudenį premjerė ir Seimo pirmininkė laisvalaikį leis be apsauginių.