„Netekome ne tik sportininko, kurio pergalės mus įkvėpdavo ir vienydavo. Netekome ir aistringo plaukimo entuziasto, sekusio visas lietuvių plaukikų varžybas, palaikiusio jaunuosius Lietuvos talentus ir įkvėpusio juos garsinti Lietuvos vardą“, – užuojautoje cituojamas šalies vadovas.

Šalies vadovas reiškia užuojautą velionio šeimai, artimiesiems, kolegoms ir visai Lietuvos plaukimo bendruomenei.

V. Čmilytė-Nielsen: R. Žulpa buvo išskirtinė Lietuvos sporto asmenybė

Užuojauta dėl olimpinio čempiono R. Žulpos mirties pasidalijo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Jos teigimu, plaukikas ryškų pėdsaką Lietuvos plaukimo sporto istorijoje.

„Robertas Žulpa buvo išskirtinė Lietuvos sporto asmenybė, kurio pasiekimai pelnė pripažinimą tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje arenoje. Jo iškovoti titulai įkvėpė daugelį ir iškėlė mūsų šalies vardą į sporto aukštumas. Reiškiu nuoširdžią užuojautą Roberto šeimai, artimiesiems ir visai sporto bendruomenei“, – rašoma V. Čmilytė-Nielsen užuojautoje.

I. Šimonytė: jis visada įkvėps mūsų plaukikus

Premjerė Ingrida Šimonytė, reikšdama užuojautą dėl R. Žulpos mirties akcentavo proto ir kūno galimybes viršijančiomis pastangomis išsiskyrusį olimpietį. Pasak jos, šio sportininko atminimas visada įkvėps plaukikus siekti vis geresnių rezultatų.

„R. Žulpos disciplina, ryžtas, lūkesčius ir proto bei kūno galimybes viršijančios pastangos anuomet tapo pasaulio rekordu, olimpiniu auksu ir kitais nuostabą keliančiais šio sportininko įvertinimais bei apdovanojimais. Neabejoju, kad savo šviesia atmintimi ir pavyzdžiu jis visada įkvėps mūsų plaukikus siekti vis geresnių rezultatų ir garsinti Lietuvos vardą pasaulyje. Nuoširdžiai užjaučiu R. Žulpos artimuosius ir bendražygius“, – sakoma premjerės užuojautoje.

ELTA primena, kad 64-erių plaukikas R. Žulpa mirė penktadienį.

1980 metais R. Žulpa tapo Maskvos olimpinių žaidynių čempionu ir pasaulio rekordininku, o 1982-aisiais – pasaulio vicečempionu.

Jis buvo apdovanotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinė žvaigžde (2010 m.) ir medaliu Už nuopelnus olimpizmui (2015 m.), Kūno kultūros ir sporto departamento Sporto garbės kryžiumi (2015 m.) bei Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2024 m.).