„Yra planuojamas koalicinės tarybos posėdis. Neabejoju, kad vienas pagrindinių klausimų dėl ko ji yra kviečiama, tai yra šis (R. Žemaitaičio pasisakymų – ELTA) klausimas. Aš taip spėju“, – ELTAI teigė R. Budbergytė.

„Darbotvarkė dar nėra atsiųsta, tačiau kalendoriuje aš turiu žinutę, kad yra kviečiamas koalicinės tarybos posėdis. Manau, kad net jei ir nebus darbotvarkėje, mes turime siūlyti įdėti apsvarstyti šį klausimą“, – pridūrė ji.

Visgi, socialdemokratė tikina, kad R. Žemaitaičiui neužteks atsiprašyti ar atsiimti žodžių. Jos teigimu, šį klausimą reikės aptarti „iš visų pusių“.

„R. Žemaitaičiui nėra sunku vieną dieną pasakyti taip, kitą dieną pasakyti kitaip. Jis gali vieną dieną pasakyti, kitą dieną atsiprašyti, dar po dienos jis vėl gali ką nors tokio driokstelėti. Manau, kad čia turi būti rimtesnis pokalbis apie tai, kaip turi būti elgiamasi ir ne dėl vienos šios retorikos. Turime pasikalbėti iš visų pusių“, – svarstė R. Budbergytė.

Jis gali vieną dieną pasakyti, kitą dieną atsiprašyti, dar po dienos jis vėl gali ką nors tokio driokstelėti.

Tačiau, tikina politikė, kol kas nėra svarstomas galimas „Nemuno aušros“ pasitraukimas iš koalicijos, nors tokia galimybė „praslysta tarp eilučių“.

„Tas klausimas visą laiką tarp eilučių, tarp lūpų praslysta. Mes neturime būti būtinai jo įsikabinę ir (manyti – ELTA), kad jis čia yra būtinai reikalingas ir kad ši koalicija subyrėtų, jeigu jo nebūtų. Būtų sunkiau dirbti, bet įmanoma“, – dėstė R. Budbergytė.

„Šiandien dieną mes nesvarstome, tačiau tokio rimto nepasitenkinimo turime. Jis nepakankamai koreguojasi kaip politikas, būdamas valdančiojoje koalicijoje ir drabstosi tokiais dalykais. Ta retorika yra visiškai nepriimtina, žalinga (valstybei – ELTA)“, – akcentavo ji.

R. Žemaitaičio pareiškimus koalicinėje taryboje aptarti norėtų ir socialdemokratų frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos lyderis Linas Kukuraitis.

Diskusija kilo po to, kai Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui paraginus Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimais abejojantiems politikams nuvykti į Ukrainą, „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis atsakė nematantis prasmės to daryti.

„Dėl lankymosi Ukrainoje – tai labai geras Seimo pirmininko pasiūlymas. Galiu lankytis Ukrainoje, bet neturiu aš ten ko važiuoti. Nebent kyšių ėmimo, korupcijos, ginkluotės pardavimo, valstybės pardavimo atvejų ten tikrai galima išmokti“, – trečiadienį ELTAI sakė R. Žemaitaitis.

R. Žemaitaitis neatsitraukia nuo savo pasisakymų apie Ukrainą

Prezidentūros ir koalicijos partnerių aštriai sukritikuotas „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis neatsitraukia nuo savo išsakytų teiginių apie Ukrainą. Politikas tikina šią poziciją pasirengęs pakartoti ir pirmadienį šaukiamos koalicinės tarybos posėdyje.

„Jeigu nori koalicija, tegul ji diskutuoja. Kiekvieno teisė yra tą dalyką daryti. Aš manau, kad koalicinė taryba turi daugiau reikalų ir daugiau darbo nei diskutuoti“, – ELTAI teigė R. Žemaitatis.

Politikas tikina savo pasisakymu norėjęs atkreipti dėmesį į, pasak jo, Ukrainoje šiuo metu klestinčią korupciją.

„Šiandieną Ukrainai reikia pagalbos ir pagalba turi būti teikiama, bet kas vyksta kariuomenėje ir kas vyksta Ukrainoje su pinigų panaudojimu, tai matome, kad skandalingi atvejai“, – sakė politikas.

Todėl R. Žemaitaitis kartoja Seimo pirmininko S. Skvernelio raginimų nuvykti į Ukrainą neketinantis paisyti.

„Aš neturiu ko važiuoti į Ukrainą. Aš nesu Ukrainos pilietis, nesu Ukrainos politikas, nesu aš labdarų teikėjas, neužimu kažkokių valstybės pareigų, kad aš turėčiau važiuoti. Yra tam Seimo pirmininkas, yra ministrai, yra Vyriausybės galva, yra prezidentas“, – pabrėžė jis.

„Aušrietis“ tikina šią savo poziciją ketinantis išdėstyti ir pirmadienį šaukiamame koalicinės tarybos posėdyje.

„Galima rinktis koalicinėje taryboje, galima diskutuoti, galima šnekėti, bet reikia žiūrėti visą bendrą esmę“, – pabrėžė jis.

Tokius pareiškimus kritikavo ir premjero Gintauto Palucko patarėjas Justinas Argustas, ir Prezidentūra.

ELTA primena, kad Naujoji centro-kairės valdančioji dauguma koalicinėje sutartyje įsipareigojo „visokeriopai remti Ukrainą“, siekiant jos pergalės. Taip pat įsipareigota padėti atstatyti karo nuniokotą šalį.

Atitinkami įsipareigojimai nugulė ir Vyriausybės programoje – dokumente nurodoma, jog „vienintelis kelias atkurti stabilią ir teisingą taiką Europoje yra kuo greitesnė Ukrainos pergalė Rusijos pradėtame kare, visiškai išlaisvinant visas okupuotas teritorijas ir atstatant teritorinį šalies vientisumą ir suteikiant tvarias saugumo garantijas“.