Pagal Konstituciją, ji turėjo baigtis gruodžio 23 dieną, tačiau buvo pratęsta nežinant, ar reikės pasienyje su Baltarusija pratęsti nepaprastąją padėtį, taip pat siekiant priimti įstatymų pataisas, reikalingas, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.

Per rudens sesiją parlamentarai patvirtino 2022 metų biudžetą, pusšimčių eurų vidutiniškai padidino pensijas, 60 eurų – neapmokestinamųjų pajamų dydį, įveikė pirmus balsavimus keičiant Konstituciją dėl tiesioginių merų rinkimų ir per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo, įteisino lotyniškas raides dokumentuose rašant vardus ir pavardes, įsteigė žvalgybos kontrolierių įstaigą, pritarė lošimų verslo pertvarkai.

Seimo sprendimu pirmą kartą Lietuvoje, pasienyje su Baltarusija, buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Ji galiojo iki sausio 14-osios.

Per rudens sesiją Seimas taip pat atmetė siūlymą liberalizuoti alkoholio prekybą ir reklamą, uždraudė prekiauti aromatinėmis elektroninėmis cigaretėmis, nustatė tvarką, kaip ir po kiek trejus metus bus didinami akcizai alkoholiui ir rūkalams, laikiną 20 proc. pelno mokestį, kurį moka dalis pelningai veikiančių bankų, pavertė nuolatiniu.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad rudens sesijoje padaugėjo įstatymų, priimamu skubos tvarka.

„Tačiau rudens sesija buvo išskirtinė, aplinkybės lėmė tokius sprendimus ir tokius pasirinkimus. Tikiuosi, kad pavasario sesijoje mums pavyks nepasiduoti skubos pagundai ir užtikrinti teisėkūros kokybę tuo pačiu keliant Seimo įvaizdį Lietuvos žmonių akyse“, – teigė ji.

Į pavasario sesiją parlamentarai rinksis kovo 10 dieną.

Įvardino, kurie klausimai pavasario sesijoje kels daugiausiai įtampų

Ketvirtadienį pasibaigė pratęsta Seimo rudens sesija, kurioje netrūko įtampų ir aštrias diskusijas sukėlusių iniciatyvų. Vis tik panašu, kad ateinanti pavasario Seimo sesija nebus ramesnė – jos metu valdantieji tikisi pateikti patobulintą daug šurmulio viešoje erdvėje sukėlusį lyčiai neutralios Partnerystės įstatymą, kuris vėl gali grąžinti įtampas į valdančiąją koaliciją. Taip pat parlamentarai sutaria, kad aštrių diskusijų Seime neišvengiamai sulauks ir vietos savivaldos įstatymų pataisos, apibrėžiančios merų funkcijas, bei valdančiųjų ketinami pateikti mokesčių pakeitimai.

Partnerystės įstatymas gali dar labiau padidinti susipriešinimą Seime

Seimo pavasario sesijoje į plenarinių posėdžių salę greičiausiai sugrįš viešoje erdvėje daug audringų reakcijų sukėlęs, tačiau pateikimo stadijos taip ir nepraėjęs lyčiai neutralios Partnerystės įstatymas.

„Dėl Partnerystės įstatymo – esu tikras, kad jis turės vėl būti svarstomas Seime, neabejotinai prie šio klausimo sieksime, kad būtų grįžta“, – Eltai pabrėžė Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.

„Mes darysime viską, kad opozicija jaustųsi kiek įmanoma komfortabiliau, iš lėto, bet užtikrintai žengdama į Vakarus“, – pažymėjo jis.

Vis tik kitoms Seimo frakcijoms priklausantys parlamentarai prognozuoja, kad ramaus Partnerystės įstatymo sugrįžimo į Seimo darbotvarkę tikėtis neverta – šis Laisvės frakcijos iniciatyva Seimo darbotvarkėje atsidūręs klausimas ir toliau kels aštrias diskusijas Seime.

„Be abejo, daugiausiai bus šaukiama, rėkiama, pešamasi tarp politikų dėl Partnerystės įstatymo“, – Eltai teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime pirmininkas Gintautas Paluckas.

Dėl Partnerystės įstatymo – esu tikras, kad jis turės vėl būti svarstomas Seime, neabejotinai prie šio klausimo sieksime, kad būtų grįžta.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė viliasi, kad valdantieji Partnerystės įstatymo artėjančioje Seimo sesijoje nepateiks. Pasak jos, jeigu įstatymas būtų pateiktas, jis neišvengiamai sukeltų dar didesnį susipriešinimą Seime.

„Jeigu jie matys, kad tai yra jų prioritetas, tai, žinoma, jie neš šį įstatymo projektą į salę ir dar sukels tą didesnį susipriešinimą. To susipriešinimo jau pakanka, reikia ieškoti tiltų tarp susipriešinusių grupių, nes tai vargina visus ir neveda prie gero“, – teigė A. Norkienė.

Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime narys Jurgis Razma viliasi, kad Partnerystės įstatymo projektas antrą kartą Seime bus nagrinėjamas šiek tiek ramiau. Parlamentaras pripažįsta, kad dalis opozicijos greičiausiai ir toliau aršiai priešinsis įstatymo priėmimui.

„Dėl Partnerystės įstatymo manau, kad pakeitimų kryptys to buvusio projekto jau yra gana aiškios. Ir čia tiesiog iniciatoriai, manau, bandys susiskaičiuoti balsus, kiek gali būti palaikymo. Ir jeigu nebus garantijų, kad yra reikiamas skaičius, vargu, ar būtų teikiamas tas projektas“, – atkreipė dėmesį J. Razma.

ELTA primena, kad Seimas pastarųjų metų gegužės pabaigoje pateikimo stadijoje 2 balsų skirtumu atmetė daugybę emocijų visuomenėje keliantį lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektą. Buvo nuspręsta projektą grąžinti tobulinimui. Partnerystės įstatymo pateikimui labiausiai priešinosi LVŽS frakcija Seime.

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat teigė, kad pateikimo stadijoje atmesto įstatymo projekto nebūtų pasirašęs, mat, pasak jo, įstatymo projekte partnerystė buvo prilyginta santuokai.

Įtampos gali grįžti ir tarp valdančiosios koalicijos partnerių

Partnerystės įstatymas taip pat gali sukelti ne tik audringą dalies opozicijos pasipriešinimą, tačiau ir vėl sugrąžinti tam tikras įtampas valdančiojoje koalicijoje. Tokia galimybė yra reali, nes valdančioji koalicija vieningos nuomonės dėl Partnerystės įstatymo neturi.

Dar pastarųjų metų pavasario sesijoje teikiant Partnerystės įstatymą koalicijos atstovų pozicijos išsiskyrė. Prieš valdančiųjų rengtą įstatymą pateikimo stadijoje balsavo 12 TS-LKD atstovų, 3 šios frakcijos nariai susilaikė. Vieningos pozicijos balsuojant dėl Partnerystės projekto nebuvo net Liberalų sąjūdžio frakcijoje: prieš įstatymo projektą pateikimo stadijoje buvo du frakcijos nariai, vienas narys susilaikė.

Daugiausiai kritikos šiam projektui reiškė krikščionių demokratų sparnui priklausantys TS-LDK frakcijos nariai, teigę, kad Partnerystės įstatymo nuostatos kuria tradicinėms šeimoms pavojingą kultūrą.

Vis tik daugiausiai įtampų koalicijoje kilo, kai Laisvės frakcija nesulaukė vieningo koalicijos palaikymo dėl kito savo prioritetinio klausimo – projekto dėl mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo. Po nepasisekusio balsavimo pateikimo stadijoje Laisvės frakcijos atstovai buvo užsiminę, kad diskutuos apie koalicijos ateitį.

Premjerė Ingrida Šimonytė kiek anksčiau Eltai teigė, kad Laisvės frakcija neturėtų tikėtis vieningos koalicijos partnerių pozicijos šiais vertybiniais klausimais. Jos teigimu, norint priimti įstatymus, dėl kurių koalicijoje vyrauja skirtingos nuomonės, reikia bandyti ieškoti paramos Seimo opozicijoje.

Savo ruožtu Laisvės frakcijos atstovas V. Mitalas teigia, kad Laisvės frakcijai kantrybės siūlas dėl darbo koalicijoje gali trūkti tik tuo atveju, jeigu partneriai neturi sutarimo dėl tų klausimų, dėl kurių yra pasiektas bendras susitarimas.

„Man atrodo, kad kantrybės siūlas gali trūkti tada, jeigu iš tikrųjų koalicijos partneriai vieni, antri ar treti pajaus, kad nėra bendro atsakomybės prisiėmimo už tuos klausimus, už kuriuos sutariame ar apie kuriuos iš anksto diskutuojame, dėliojame, apie kuriuos šnekamės, jei to bendro atsakomybės prisiėmimo nėra arba jis yra minimalus“, – sakė V. Mitalas.

Tuo metu konservatorius J. Razma mano, kad kai kurie TS-LKD frakcijos nariai, jei Partnerystės įstatymo projektas būtų tinkamai pakoreguotas, galėtų pakeisti savo poziciją ir patobulintą įstatymo variantą palaikyti.

„Aš nemanau, kad tie frakcijos nariai, kurie nebalsavo už tuos projektus, kad jie negalėtų pakeisti nuomonės, jeigu bus pakeistas turinys. Ne visi, be abejo, bet galbūt dalis išsakys tam tikrus pageidavimus, kad galbūt jie galėtų palaikyti vieną ar kitą iš tų projektų ir gal bus rastas kažkoks sprendimas“, – sakė J. Razma.

„Pirmiausiai reikia pačioje koalicijoje pasiekti sutarimą, o po to jau Laisvės frakcija ieškos papildomo palaikymo iš opozicijos gretų“, – pridūrė jis.

Galiausiai konservatorius pripažįsta, kad šimtaprocentinio koalicijos balsavimo dėl Partnerystės įstatymo tikėtis neverta.

Intriga lieka dėl merų rinkimų: susitarti lengva nebus

Eltos kalbinti parlamentarai taip pat vieningai sutaria, kad neišvengiamai aštrių diskusijų Seime sulauks ir tiesioginiai merų rinkimai. Nors parlamentarai teigia, kad Konstitucijos pakeitimai dėl tiesioginių merų rinkimų turėtų būti priimti be didesnių diskusijų, tačiau, pasak jų, nuomonės gali išsiskirti sprendžiant dėl merų funkcijų reglamentavimo.

Pirmiausiai reikia pačioje koalicijoje pasiekti sutarimą, o po to jau Laisvės frakcija ieškos papildomo palaikymo iš opozicijos gretų.

„Diskusijos dėl savivaldos įstatymo pataisų, t. y. koks tas meras turėtų būti, kokios jo funkcijos, tai va čia bus didžioji kova. Nes visi sutinkame, kad meras turi būti renkamas tiesiogiai, bet koks jis bus, ką jis darys, va čia nuomonės išsiskiria gana stipriai tarp mūsų ir konservatorių“, – akcentavo socialdemokratas G. Paluckas.

Jam antrino opozicinės Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.

„Bus sunku, kadangi skiriasi pozicijos. Opozicijos praktiškai visos ir, matyt, dalies valdančiųjų yra nuomonė, kad situacija su merų įgaliojimais, merų vaidmeniu, koks jis yra, koks yra santykis tarp mero ir tarybos, jis turi išlikti maksimaliai status quo, koks yra pasiteisinęs, o didžioji frakcija (konservatorių – ELTA) mano kitaip, tai čia laukia nelengvi sprendimai“, – Eltai teigė parlamentaras.

Tai, kad nuomonės Seime dėl merų funkcijų smarkiai išsiskiria, pripažįsta ir konservatorius J. Razma. Tačiau politikas pabrėžia, kad sutarimą dėl vietos savivaldos įstatymų pataisų Seimas turi rasti ir priimti sprendimą iki liepos 1 d.

„Laikas čia jau yra labai fiksuotas, turime iki vasaros, iki liepos 1 d., priimti visus teisės aktus, kurie reikalingi savivaldos rinkimams ir, aišku, tarp jų tiksliai žinoti jau merų statusą. Nes, rudenį prasidėjus rinkimų kampanijai, turi būti pilnas teisinis aiškumas toje srityje“, – atkreipė dėmesį J. Razma.

Seimo pirmininkė ir konservatoriai anksčiau teigė siūlantys merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje. Tuo metu kitos opozicinės frakcijos siūlė ir toliau merą laikyti savivaldybės tarybos nariu, tarybos pirmininku ir kartu savivaldybės vadovu.

Valdantiesiems spaudimą darys senkantis laikas reformoms įgyvendinti

Valdantieji pavasario Seimo sesijoje planuoja teikti ir tam tikrų sričių reformų iniciatyvas. Eltos kalbinti valdančiosios koalicijos atstovai tarp esminių reformų įvardina valstybės tarnybos pertvarką, mokesčių reformą, planuojamus svarbius pakeitimus švietimo srityje, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą.

Tačiau prezidentas G. Nausėda jau kiek anksčiau sukritikavo, kad Vyriausybei per pirmuosius valdymo metus taip ir nepavyko skirti užtektinai dėmesio esminių reformų įgyvendinimui. Todėl, šalies vadovo teigimu, valdantiesiems teks reikalingas reformas atlikti per labai trumpą laikotarpį, o tai, pasak jo, esant sudėtingai vidinei ir išorinei situacijai, bus nelengva.

Nepaisant šių prezidento pastabų, valdantieji mano, kad reikiamas reformas įgyvendinti laikas dar nėra pasibaigęs.

„Man atrodo, kad pats prezidentas gyvena šiek tiek perdėtai rinkiminiame režime ir savo tam tikrus komentarus rengia, orientuodamasis jau į būsimus rinkimus. Mes taip nedarome ir, kaip esu jau ne vieną kartą sakęs, puikiai suvokdami, kad valdžia yra atitekusi daugelio krizių laikotarpiu, mes neturime didelių iliuzijų, kad galime kadenciją baigti su dideliais reitingais. Dėl to mums tas reformų sprendimo priėmimas nėra taip jau tiesmukiškai susietas su rinkimų artėjimu“, – į prezidento žodžius sureagavo J. Razma.

Todėl konservatorius mano, kad prie reikiamų reformų įgyvendinimo valdantieji galės sugrįžti ne tik Seimo sesijoje, bet ir rudenį.

„Tie iššūkiai visada yra, tai pareikalauja tam tikro laiko, bet aš tik noriu pabrėžti, kad tikrai nemanome, kad šioje pavasario sesijoje absoliučiai turi pasibaigti visi reformų sumanymai. Tikrai dar galima ir kitoje rudens sesijoje siūlyti reformas“, – pažymėjo jis.

Vis tik G. Paluckas mano kitaip, politikas sutinka su prezidentu, kad geriausią laiką reformų įgyvendinimui valdantieji praleido.

„Tos motyvacijos bus vis mažiau, o priešiškumo – daugiau. Na, valdantieji praleido laiką, reikia taip tiesiai šviesiai ir sakyti“, – sakė Seimo narys.

S. Skvernelis taip pat sutiko su šalies vadovo išsakyta mintimi, kad valdančiųjų laikas daryti reformas jau eina į pabaigą.

„Aksioma yra – pirmi dveji metai nuo Vyriausybės darbo pradžios yra laikotarpis, jeigu nori iš tikrųjų daryti rimtas reformas, ne kosmetines. Paskui jau tampa vis sunkiau ir sunkiau įmanoma. Tai šis laikas neišnaudotas“, – teigė S. Skvernelis.

Dėl mokesčių pakeitimų nebus paprasta susitarti net ir valdantiesiems

Visi parlamentarai sutaria, kad iš valdančiųjų ketinamų siūlyti reformų daugiausiai diskusijų ir susiskirstymo kils dėl mokesčių pakeitimų. J. Razma prognozuoja, kad dėl su mokesčiais susijusių pokyčių gali išsiskirti ne tik valdančiųjų ir opozicijos nuomonės, pasak jo, dėl šio klausimo nesutarimų gali kilti ir pačioje koalicijoje.

„Turėtų būti pateikti pagrindiniai mokestiniai projektai, tai, aišku, kad jie sukels diskusijų neišvengiamai. Aš prognozuoju, kad opozicija čia tvarkingai užims populistinę poziciją, nelengvai įsivaizduoju, kad būtų galima susitarti dėl kažkokių racionalių sprendimų, nors, be abejo, visi turbūt mato, kad, žiūrint į tolimesnius metus, mūsų viešieji finansai nėra subalansuoti ir papildomų mokestinių įplaukų šaltinių būtinai reikia rasti“, – akcentavo J. Razma.

„Nebus paprasta sutarti ir koalicijoje, kadangi koalicijoje yra dvi liberalios partijos, kurios į bet kokį mokestinį didinimą žiūri priešiškai. Todėl reiks ir čia padiskutuoti ne vieną kartą, kad sutartume, jog tam tikras pakeitimas yra logiškas ir prasmingas. Tai bus, ką veikti“, – taip pat atkreipia dėmesį jis.