Aiškinamajame rašte teigiama, jog Vaiko teisių apsaugos įstatymas iššaukė neigiamą visuomenės reakciją ir vaiko bei šeimų interesus atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų kritiką. Tarnyboms pradėjus taikyti šio įstatymo nuostatas, paaiškėjo, kad tokio įstatymo pritaikymas realiose situacijose yra problemiškas. Seime registruojami nauji saugikliai vaiko teisių apsaugos įstatyme neleis be objektyvių priežasčių atimti vaikus iš tėvų.

Pabrėžiama, kad vaiko paėmimas iš tėvų yra kraštutinė (ultima ratio) vaiko teisių apsaugos priemonė ir įvedamas Europos Žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taikomas proporcingumo principas, pagal kurį intervencija į šeimos privatų gyvenimą yra galima tik būtinojo reikalingumo atvejais, kai egzistuoja reali grėsmė, jog vaikui būnant šeimoje jis patirs didelę žalą.

60-dešimt Seimo narių siūlo atsisakyti grėsmės vaikui lygio nustatymo koncepcijos ir ragina pereiti prie pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimo. Tokiu būdu siekiama realiai įgyvendinti įstatyme numatytą principą, jog pagalba vaikui pirmiausia teikiama šeimoje.

Vaiko teisių apsaugos įstatymo projekte taip pat numatyta tobulinti vaiko teisių pažeidimų nagrinėjimo procedūrą, atskiriant ją nuo vaiko atžvilgiu padaryto nusikaltimo nagrinėjimo procedūros.

Taip pat užtikrinama, kad vaiko teisių pažeidimų nagrinėjimo procedūra leis teikti pagalbą vaikui ir šeimai, įtraukiant tinkamą kvalifikaciją turinčius atvejo vadybininkus ir mobiliosios komandos specialistus.

Vaiko teisių apsaugos įstatymo projektą pasirašė Seimo nariai iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Socialdemokratų darbo, Tvarkos ir teisingumo, Liberalų sąjūdžio frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės atstovai.

Ketvirtadienį prezidento posto sieksiantis filosofas Arvydas Juozaitis Seimo kanceliarijoje drauge su Sąjūdžio laikų bendražygiu Gintaru Songaila įregistravo peticiją, kurioje reikalaujama atšaukti liepos 1-ąją įsigaliojusią „vaikų paėmimo“ iš šeimų tvarką.

Pasak kreipimosi autorių, naujoji Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija buvo priimta, nepaisant pagrįstos kritikos, kad smurto apibrėžimas joje yra pernelyg platus, o Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai suteiktos išskirtinės teisės, kurios sudarė sąlygas piktnaudžiauti.