Seimas ketvirtadienį pritarė, kad iš pareigų pasibaigus kadencijai būtų atleistas Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina.

Atsisveikino su pareigomis

Už tai balsavo 98 Seimo nariai, vienas susilaikė. Pagal Konstituciją, VSD vadovą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

G.Grina VSD vadovavo penkerius metus. Prezidentė Dalia Grybauskaitė jį kritikavo, kad departamentas tik stebi ir informuoja apie grėsmes nacionaliniam saugumui, bet nesiima priemonių joms šalinti.

Parlamente dėl G.Grinos atleidimo kalbėję parlamentarai tvirtino, kad jis VSD atliko teigiamų darbų, ir tai reikia įvertinti.

„Manau, jam reikia padėkoti už darbą, nebūti ypač kritiškiems, nes žmogus padarė nemažai darbų, ir tai reikia įvertinti“, - sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

Buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė pabrėžė, jog VSD turi tarptautinių partnerių pasitikėjimą, o G.Grina prisidėjo prie to, kad „VSD dirbtų kaip solidi žvalgyba“.

„Taip susiklostė, kad VSD veiklą visi vertina lyg būtų didžiausi ekspertai, dažniausiai neigiamai, nes struktūros darbas apipinamas gandais, kartais iki paranojos lygio. Sąmokslo teorijos gyvybingos daugelyje visuomenių, o posovietiniuose kraštuose - ypač. Būsimasis vadovas taip pat su tuo susidurs ir dabartinis vadovas jam turbūt galėtų daug apie tai papasakoti“, - kalbėjo R.Juknevičienė.

„Nėra idealiai dirbančių struktūrų, toli iki idealumo ir pastarųjų metų VSD darbas, bet jaučiu pareigą padėkoti G.Grinai vien todėl, kad VSD per jo darbo laikotarpį nebuvo jokių manipuliacijų objektu, struktūra apsivalė nuo to, ką jis paveldėjo iš buvusių vadovų. Mes prisimename, kiek straipsnių kai kuriuose laikraščiuose ėjo tiesiogiai iš slaptų pažymų, mes žinome, kad net partijos buvo skelbiamos vos ne teroristinėmis organizacijomis, ir VSD iš to išaugo. Manau, kad G.Grina kaip vadovas irgi prisidėjo prie to, kad VSD dirbtų kaip solidžiai dirbanti žvalgyba“, - sakė parlamentarė.

Pritarė D. Jauniškio kandidatūrai

Seimas ketvirtadienį pritarė karininko Dariaus Jauniškio kandidatūrai vadovauti Valstybės saugumo departamentui (VSD).

Už tai balsavo 107 parlamentarai, vienas susilaikė. Paramą D.Jauniškiui deklaravo visos parlamentinės frakcijos.

Po balsavimo D.Jauniškis sakė, kad „toks pasitikėjimas įpareigoja dideliam darbui“.

„Labai tikiuosi, kad nenuvilsiu jūsų lūkesčių, dirbsiu valstybės labui, kaip dariau iki šiol, ir stengsiuosi būti sąžiningas“, - sakė būsimasis VSD vadovas.

Kalbėdamas žurnalistams D.Jauniškis tvirtino per susitikimus su Seimo frakcijomis daugiausiai klausimų sulaukęs dėl bendradarbiavimo.

„Aš labai tikiu, kad pavyks, nes Lietuvai to labai trūksta. Manau, kad tik bendradarbiavimas atvertų geresnį kelią į efektyvesnį (grėsmių) užkardymą“, - pabrėžė D.Jauniškis.

Klausiamas, ar bus pokyčių VSD vadovybėje, jis sakė iš pradžių kalbėsiąs su pavaduotojais, ar sutampa tikslai.

„Kai nueisiu į departamentą ir susipažinsiu su struktūra, pasikalbėsiu su pavaduotojais, skyrių viršininkais. Jei matysime, kad mūsų veikla nukreipta vienam tikslui, žiūrėsime, bus matyti, kol kas nenoriu nieko komentuoti“, - sakė D.Jauniškis. Jis taip pat teigė kol kas nenorintis komentuoti, ar yra numatęs žmonių, kuriuos kviesis dirbti į departamentą.

Anksčiau prisistatydamas Seime D.Jauniškis pabrėžė, kad VSD turi imtis lyderio vaidmens užkardydamas grėsmės. Kalbėdamas apie VSD veiklos prioritetus, kandidatas nurodė, kad departamentui reikia aktyviau užsiimti kontržvalgyba, daugiau bendrauti su visuomene ir labiau rūpintis personalo atranka.

D.Jauniškį į pareigas pasiūliusi prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė laukianti, kad naujasis vadovas prisiims atsakomybę ir užtikrins, kad VSD ne tik praneštų apie grėsmes, bet ir jas šalintų.

Pagal Konstituciją, VSD vadovą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

Seime dėl D.Jauniškio kandidatūros kalbėję parlamentarai ir gyrė jo savybes, ir kalbėjo apie laukiančius iššūkius.

„Kandidato biografija ir karjera nepriekaištinga - tai karys, ne kartą rodęs drąsą ir profesionalumą karščiausiuose pasaulio taškuose, turi stiprią lyderio savybę, atsakomybės jausmą, gyvenime vadovaujasi principais, vertybėmis, kurios neleis jam eiti į kompromisus su sąžine, ignoruoti įstatymų reikalavimus“, - sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas „darbietis“ Artūras Paulauskas.

„D.Jauniškio laukia nauji iššūkiai, ir norėtųsi tikėtis, kad šiame neramiame pasaulyje žvalgai jaus padidintą atsakomybę už mūsų šalies nacionalinį saugumą“, - pridūrė komiteto pirmininkas.

Konservatorius Arvydas Anušauskas pabrėžė ir kadenciją baigusio VSD vadovo Gedimino Grinos darbo rezultatus.

„Buvęs vadovas vadovavo VSD, kai buvo įgyvendinta nauja žvalgybos koncepcija, padėjo išeiti iš to skandalų ruožo, kurį išties parodė naujausias parlamentinis tyrimas, kai buvę vadovai Žvalgybos įstatymą traktavo kaip asmeninį darželį, todėl buvęs vadovas, įgyvendindamas koncepciją, atskyrė žvalgybą nuo teisėsaugos. Per pastaruosius metus matėme ir to veikimo rezultatus, kai po VSD veikimo teisėsauga iškelia konkrečius kaltinimus priešiškos žvalgybos veikimo bendradarbiams“, - kalbėjo A.Anušauskas.

„Dabartinis kandidatas, kaip matome iš biografijos, dalyvavo misijose, kuriose buvo specialiųjų pajėgų kariai, ir betarpiškai susidūrė ir su taktine žvalgyba, su žvalgybos operacijomis, yra karininkas su patyrimu, kurį reikės adaptuoti civilinėje saugumo tarnyboje. Būsimasis vadovas suteiks VSD naują impulsą, nes čia reikia ir lankstumo, ir nestandartinio mąstymo“, - kalbėjo konservatorius.

Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas D.Jauniškį apibūdino kaip gerą pavyzdį, kaip “vadovauti gana sudėtingomis kovinėmis sąlygomis“, „organizuoti pajėgų darbą, transformuoti jas, paruošti veiklai“.

„Labai svarbu ir tai, kad D.Jauniškis pabrėžė tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą, o šioje hibridinio karo situacijoje daugelį dalykų turi padaryti įvairios institucijos, tas buvo pabrėžta, kad vien žinoti, kas vyksta, nereiškia, kad su problema susitvarkyta“, - kalbėjo ministras.

47 karininkas D.Jauniškis iki šiol vadovavo Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgoms, kariuomenės sistemoje dirbo nuos jos atkūrimo atgavus nepriklausomybę.