Antradienį už tai balsavo 102 Seimo nariai, prieš buvo keturi, susilaikė šeši politikai. Iki projekto priėmimo dar liko vienas balsavimas.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas ir „Nemuno aušros“ frakcija siekė klausimą išbraukti iš darbotvarkės, dėl to balsuota tris kartus, kol prašymas atmestas.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas priminė, kad kasmet pratęsiamų sankcijų galiojimas nustos veikti gegužės 3 dieną, todėl atidėlioti sprendimo negalima.
Pagal Vyriausybės siūlymą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams liktų galioti tos pačios ribojamosios priemonės, siūloma vienintelė naujovė – draudimas transporto priemonėms iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežti daugiau kaip 200 litrų degalų.
„Aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis žurnalistams tvirtino, kad leidžiamų įvežti degalų kiekis turėtų būti suvienodintas su nustatytu Lenkijoje, ten leidžiama bakuose įvežti 600 litrų.
Nesibaigiant Rusijos karui Ukrainoje, kai kurie konservatoriai teikė siūlymus suvienodinti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams: jiems, kaip ir rusams, sustabdyti naujų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimą, riboti vykimą į Baltarusiją ir Rusiją, leisti šių valstybių piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto tik tuo atveju, jeigu jie yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai, riboti NT įsigijimą šalia strateginių objektų.
Tačiau pagal Sankcijų įstatymą, Vyriausybė turi išskirtinę teisę inicijuoti galimus ribojimus, parlamentarai to daryti negali.
„Komitetas priėmė sprendimą kreiptis į Vyriausybę ir įvertinti Seimo narių Mindaugo Lingės, Lauryno Kasčiūno, Valiaus Ąžuolo pasiūlymus, kuriais siekiama nustatyti naujas ir papildyti esamas ribojamąsias priemones Rusijos, Baltarusijos piliečiams ir apsvarstyti galimybę šiuos siūlymus įtraukti rengiant naują Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo pakeitimo įstatymo projektą“, – sakė R. Motuzas.
„Valstiečių“ frakcijos narys Valius Ąžuolas nacionalines sankcijas vadino perteklinėmis.
„Čia yra tik Lietuvos sugalvotos, ant viršaus (greta ES sankcijų – BNS) užmestos perteklinės sankcijos ir jos naudingos (nusikalstamoms – BNS) schemoms kurti“, – teigė jis.
V. Ąžuolo teigimu, tokios sankcijos kenkia Lietuvos ekonomikai, nes kaimyninėse šalyse tokių ribojimų nėra.
„Įdomiausia, kai tos pačios baltarusiškos prekės per Lenkiją atvažiuoja į Lietuvą, ir niekam tai nekliūva, netrukdo, kažkas uždirba labai daug“, – tikino jis.
Ribojamųjų priemonių įstatymas Lietuvoje taikomas nuo 2023 metų.
Įstatymu siekiama pademonstruoti paramą Ukrainai ir suvaržyti šalių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos – piliečių tam tikras teises.
Pagal jį nebepriimami Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymai išduoti tiek nacionalines, tiek Šengeno vizas, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Rusams nebeišduodami leidimai gyventi Lietuvoje, nebent jie turi galiojančią vizą arba leidimą gyventi ES valstybėje.
Į Lietuvą atvykstantiems Rusijos piliečiams su tam tikromis išimtimis taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, taip pat vertinama Baltarusijos piliečių atvykimo rizika.
Nebepriimami rusų ir baltarusių prašymai dėl Lietuvos elektroninio rezidento statuso suteikimo, išskyrus atvejus, kai asmenys turi leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje.
Įstatymas draudžia leidimo gyventi Lietuvoje neturintiems rusams įsigyti nekilnojamojo turto.
Taip pat uždrausta abiejų šalių piliečiams įvežti ir išvežti grynuosius pinigus – Ukrainos grivinas, importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.
Be to, nustatyta, jog Rusijos piliečiai neteks leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu per pastaruosius tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyks į Rusiją arba Baltarusiją. Išimtis padaryta tik vežėjams ir tiems, kurie keliauja dėl nuo jų nepriklausančių objektyvių priežasčių.
Naujausi komentarai