Tai numato ketvirtadienį Seimo priimtos Statuto pataisos, kuriomis naujai reglamentuojamos Mišrios Seimo narių grupės teisės.

Iki šiol Statute buvo nustatyta, kad Seimo nariai, neįsiregistravę į frakcijas, pripažįstami  Mišrios Seimo narių grupės nariais. Tokiai grupei buvo suteikiamos visos Statuto nustatytos frakcijos teisės.

Priimtomis pataisomis reglamentuota, kad Mišri Seimo narių grupė visas frakcijos teises  turės, jei ją sudarys ne mažiau kaip 7 Seimo nariai. Jeigu Mišrią Seimo narių grupę sudarys mažiau kaip 7 Seimo nariai, ji turės Statute frakcijai nustatytas teises, išskyrus teises gauti kompensacijas už naudojimąsi tarnybiniais telefonais, išlaidas frakcijos veiklai, turėti frakcijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Ji neturės teisės kviesti į savo posėdžius ir užduoti klausimų kandidatui į Ministrus Pirmininkus.

Kai Mišri Seimo narių grupė nesusidaro dėl Seimo nario, neįsiregistravusio į jokią frakciją, dalyvavimo komitetuose sprendžiama Seniūnų sueigoje, atsižvelgus į šio Seimo nario pageidavimą.

Seimo statute taip pat įtvirtinta per pandemiją prigijusi tradicija Seimo posėdžiuose dėl teisės aktų balsuoti nustatytų laikotarpių metu, o ne po kiekvieno darbotvarkės klausimo atskirai.

Statuto pataisos priimtos už balsavus 72 Seimo nariams, 20 parlamentarų balsavus prieš ir 35 susilaikius.

Šiuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklauso tik vienas Seimo narys - Mindaugas Puidokas.