Už tokias Švietimo įstatymo pataisas balsavo 71 Seimo narys. Pataisų iki šiol nepavyko priimti nuo pavasario, nes joms nepritariantys opozicijos politikai nesiregistruodavo balsavimui. Įstatymo pataisoms priimti reikia, kad balsavime dalyvautų ne mažiau kaip pusė, t. y. 71 Seimo narys.

Pataisos įsigalios, jei jas pasirašys prezidentas. Jų įsigaliojimo data numatyta 2024 metų sausio 2 diena, kuomet pradeda veikti konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, dabartines mokyklų tinklo taisykles pripažinęs prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui.

ŠMSM pataisas parengė po KT nutarimo, kad ligšiolinė tvarka, kai mokyklų tinklo pertvarkos kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti Švietimo įstatyme.

Pataisomis nustatyta, kad mokinių skaičius valstybinėse ir savivaldybės mokyklos klasėse turi atitikti leistiną mažiausią ar didžiausią mokinių skaičių, kurį nustatytų Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius.

Pasak ministerijos, mokinių skaičius turi užtikrinti, kad, atsižvelgiant į mokyklos tipą, paskirtį, būtų sudaromos sąlygos užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų, neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius.

Opozicija pataisas kritikuoja dėl reikalavimų klasių ir mokyklų dydžiams, kitų kiekybinių kriterijų. Pasak jų, mažosios mokyklos regionuose gali užtikrinti ugdymo kokybę ir jas reikia vertinti individualiai. Opozicijos atstovai taip pat laikosi pozicijos, kad sprendimo galią dėl mokyklų privalo turėti jų steigėjos – savivaldybės.

Pagal dabartinę tvarką, mokykloje turi būti bent 60 mokinių, 5–8 klasėje turi mokytis ne mažiau kaip 8 mokiniai. Vyresniųjų gimnazijų klasių turi būti komplektuojama bent dvi, mažiausias galimas mokinių skaičius klasėje – 12, galimos tam tikros išimtys tautinių mažumų mokykloms, jei tai vienintelė gimnazija savivaldybėje.