Pateikimo stadijoje už įstatymo projektą balsavo 99 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras.

„Aš tikrai labai nuoširdžiai prašau mūsų susitelkimo, tai yra labai svarbu, kad mes šiuos įstatymo projektus priimtume, nes tai mums padėtų žymiai efektyviau organizuoti darbą, kartu tai būtų atgrasymo žinutė, nes mes turime užkirsti kelią naujo migracijos kelio susiformavimui. Ir tam, kad tai pasiektume reikalingas tiek pozicijos, teik opozicijos bendras darbas“, – į Seimo narius kreipėsi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Yra krizė, yra ekstremali situacija, prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas, arba hibrindinė agresija, tai nėra įprasti dalykai, tad būkime susitelkę, būkime solidarūs“, – paragino ji.

Nors pateiktas įstatymo projektas sulaukė didelio palaikymo, Seimo narys Vytautas Bakas turėjo savo atskirąją nuomonę. Jis atkreipė dėmesį į Seimo Teisės departamento išvadą dėl galimo prieštaravimo konstitucinei doktrinai.

„Iš tikrųjų aš suprantu, kad tokių sprendimų reikia, paprastinančių procedūras, bet šiandien ministrė, pristatydama projektą, nieko nekalbėjo apie Teisės departamento išvadas, kuriose teigiama, kad įstatymo projektas iš esmės prieštarauja konstitucinei doktrinai, atima iš žmogaus teisę kreiptis į teismą“, – sakė V. Bakas.

Yra krizė, yra ekstremali situacija, prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas, arba hibrindinė agresija, tai nėra įprasti dalykai, tad būkime susitelkę, būkime solidarūs.

„Jeigu šis prieštaravimas nebus pašalintas, mes taip pat, kaip nori mūsų Rytų kaimynai, kurie planuoja tokias atakas, virsime neteisine valstybe. Tai su tuo sutikti, matyt, nebūtų galima“, – pridūrė jis.

Politikas taip pat nuogąstavo, kad šios Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos kelia riziką apriboti ir Lietuvos žmonių teises.

„Suprantu, kad galime riboti žmonių, kurie mums kelia pavojų, teises. Bet kodėl Vidaus reikalų ministerija siūlo riboti mūsų žmonių teises. Aš manyčiau, kad priimant sprendimą apgyvendinti teritorijose, kurios yra apgyvendintos žmonių miestuose, būtinos bent minimalios konsultavimo ir informavimo procedūros. To taip pat nėra numatyta. Aš manyčiau, kad šis projektas turėtų būti gerokai tobulinamas ir peržiūrimas“, – teigė V. Bakas.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimuose siūloma numatyti, kad, paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį ir išaugus užsieniečių, neteisėtai kertančių valstybės sieną, prieglobsčio prašymui numatytas 28 dienų terminas galėtų būti pratęstas. Taip pat numatoma galimybė laikinai riboti prieglobsčio prašytojų teises.

„Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui gali būti laikinai ribojamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas, būtinosios medicinos pagalbos teikimą ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą“, – rašoma įstatymo projekte.

Tuo metu procedūras siekiama paspartinti, prašymą pateikus nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ir asmenims, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą. Tokiu atveju prašymą būtų galima nagrinėti skubos tvarka.

Vyriausybė taip pat siūlo, kad užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, buvimas nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nebūtų laikomas atvykimu į šalies teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką.