Už tai balsavo 70 parlamentarų, prieš buvo 24, o susilaikė 15 Seimo narių.
Kandidatūrą palaikė visi valdantieji, tačiau balsavusių už buvo ir opozicijoje, nepaisant to, jog didžioji dalis A. Kubiliaus nepalaikė arba susilaikė.
Už balsavo mišriai Seimo narių grupei priklausantys Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ir Andrius Mazuronis bei „valstietė“ Rimantė Šalaševičiūtė, tačiau po balsavimo ji teigė suklydusi.
„Andrius sugebėjo suvienyti ne tik Briuselį, bet ir politiškai suvienyti visų Europos šalių parlamentus vardan Ukrainos (...). Esminiai sprendimai – kandidato statusas Ukrainai ir galų gale derybos tapo kūnu, nes šis žmogus sugebėjo savo strategine išmintimi, kantrybe suvienyti visus“, – sakė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
„Andriui Kubiliui būtų galima priskirti daugybe dalykų: Seimo statuto sukūrimas, Seime Europos reikalų komiteto sukūrimas, Rusijos sulaikymo strategijos kūrimas ir daug kitų darbų“, – akcentavo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, A. Kubilių vadinęs Lietuvos politikoje labiausiai nusipelniusiu žmogumi.
„Laisviečių“ lyderė Aušrinė Armonaitė juokavo, jog iš visų Laisvės partijos pasiūlytų moterų į Europos Komisiją (EK) premjerė Ingrida Šimonytė galiausiai išsirinko A. Kubilių.
„Ir vis dėlto mes manome, kad tai yra puiki kandidatūra“, – pažymėjo ji.
Opozicijos atstovai prieš balsavimą kandidatūrą vertino skeptiškai, ragino jos nepalaikyti.
„Nors ir senbuvis, žinome ir mes, žino visa Lietuva, kas yra Andrius Kubilius, žinome, kad nori užimti gynybos eurokomisaro poziciją, bet jo asmeninės, dalykinės savybės yra labai silpnos. Gal paseno, gal atsirado baimė... Bet taip yra. Todėl jis negali būti eurokomisaru. Dabar Lietuvoje išgirdus Kubiliaus pavardę žmonės žegnojasi, bet gali būti, kad ir tuoj žegnosis visa Europa“, – sakė „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius kritikavo A. Kubiliaus premjeravimo laikotarpiu priimtus sprendimus: dėl suskystintų dujų terminalo įsigijimo, įmonės „Mažeikių nafta“ pardavimo ir kitų.
Kalbėdamas Seime A. Kubilius akcentavo, kad šiuo metu Europa yra ištikta naujos, gilios geopolitinės saugumo krizės, todėl saugumas ir gynyba bus viena svarbiausių EK veiklos sričių artimiausiu metu.
Politikas tvirtino, kad Lietuvos siekiamybė turėtų būti su gynyba, saugumu, Europos Sąjungos (ES) plėtra susiję eurokomisaro portfeliai.
A. Kubilius į EK deleguojamas prieš tai prezidentui Gitanui Nausėdai atmetus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą.
Nuo 2019-ųjų Europos Parlamente (EP) dirbantis A. Kubilius šiemet į jį buvo perrinktas antrai kadencijai. Politikas aktyviai pasisako už glaudesnius ES ir Rytų partnerystės šalių ryšius, gausesnę paramą Rusijos užpultai Ukrainai ir griežtesnę laikyseną Kremliaus atžvilgiu.
Lietuvos kandidatą į Komisiją oficialiai siūlo Vyriausybė, jai turi pritarti šalies vadovas ir Seimas. Kandidatui taip pat reikia sulaukti EK pirmininkės ir EP pritarimo.
(be temos)