Anksčiau šią savaitę jos priėmimas parlamente strigo.

„Seimas konstatuoja, kad (...) Sakartvelo parlamento rinkimai (...) neatitinka demokratiniams rinkimams keliamų tarptautinių standartų, todėl nebuvo laisvi ir sąžiningi, todėl palaiko Europos Parlamento raginimą Sakartvele surengti naujus parlamento rinkimus“, – rašoma rezoliucijoje.

Dokumento priėmimą palaikė 109 parlamentarai, prieš buvo vienintelis „valstietis“ Valius Ąžuolas.

„Griežtai smerkia Sakartvelo vyriausybės smurtą prieš taikius protestuotojus Tbilisyje ir kitose šalies vietose, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos atstovų gąsdinimą bei neteisėtą sulaikymą“, – rašoma joje.

Rezoliucijoje Seimas ragina Europos Sąjungą (ES) ir jos valstybes nares taikyti asmenines sankcijas Sakartvelo pareigūnams ir politiniams lyderiams, tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingiems už smurtines represijas prieš šalies civilius gyventojus.

Joje pabrėžiama, kad pagrindinių teisių užtikrinimas yra būtinas ES vizų režimo liberalizavimo kriterijus, todėl Seimas ragina Bendrijos institucijas peržiūrėti Sakartvelo bevizio režimo statusą.

Dokumente taip pat Pietų Kaukazo šalies valdžios institucijos yra primygtinai raginamos atšaukti įstatymą dėl „užsienio agentų“, užtikrinti piliečių teisę į susirinkimus ir nepagrįstai prieš juos nenaudoti jėgos.

Dėl panašios rezoliucijos turėjo būti balsuojama dar antradienį, tačiau tuomet svarstant šį klausimą buvo paprašyta pertraukos. Jos paprašęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sakė, jog dokumento tekstas buvo parengtas skubotai.

Opozicijos politikai tokį žingsnį kritikavo.

Pirmame antradienio rytą įkeltame rezoliucijos projekte buvo siūloma spalį vykusių Sakartvelo parlamento rinkimų nepripažinti. Ketvirtadienį priimtas dokumentas yra trečioji rezoliucijos versija. 

„Išsamiai aptarėme rezoliucijos projektą, išgryninome kiekvieną išsireiškimą, kad nekiltų neaiškumų. (...) Kviečiu pritarti rezoliucijos projektui ir parodyti Sakartvelo žmonėms, jog jie nėra vieni, kad Lietuva visada buvo ir bus draugas, į kurio petį gali bet kada atsiremti“, – pateikdamas rezoliuciją kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.

Konservatorius Emanuelis Zingeris kviesdamas balsuoti už sakė, jog rezoliucija primena Sakartvelo laisvės siekį.

Prieš balsuoti kvietęs V. Ąžuolas teigė, kad rezoliucija buvo paruošta ne parlamento Užsienio reikalų komiteto, o Užsienio reikalų ministerijos, akcentavo, kad joje neturėtų būti dalies dėl „užsienio agentų“ įstatymo.

„Veidmainystė ir dvigubi standartai ten (rezoliucijoje – BNS) palikti“, – kalbėjo politikas.

I. Šimonytė: kartvelų tauta nusipelno mūsų paramos

Kadenciją baigianti premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog Sakartvelo tauta nusipelno Lietuvos paramos, o šios šalies lyderiams Baltijos valstybių pritaikytos sankcijos yra tai, ko kartvelai tikisi.

„Kartvelų tauta nusipelno mūsų paramos (...) mes savo lygmeniu, nepaisant, kad esame nueinanti Vyriausybė, tam tikrus dalykus darėme ir derinome nacionalinių sankcijų sąrašą su Baltijos valstybėmis, kad parodytume bent jau iš savo pusės tuos veiksmus, kuriuos galime padaryti. Aš manau, kad tai yra tas dalykas, kurio kartvelai iš mūsų tikisi“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo ministrė pirmininkė.

Lietuva su Latvija ir Estija šią savaitę uždraudė į šalis įvažiuoti 11 Sakartvelo politikų ir pareigūnų, įskaitant milijardierių, valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonės“ įkūrėją Bidziną Ivanišvilį.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda yra paraginęs Europos Sąjungos (ES) mastu taikyti sankcijas prieš protestuotojus jėgą naudojančios Sakartvelo valdžios atstovams. Jis taip pat žadėjo penktadienį vyksiančiame susitikime su Baltijos šalių, Lenkijos kolegomis žada kelti vizito į Tbilisį klausimą.

Pasak I. Šimoyntės, santykis su Sakartvelo tauta Lietuvoje yra ypatingas bei tęsiasi labai ilgą laiką, todėl jį būtu gaila prarasti.

„Todėl, kad Lietuva yra viena iš tų valstybių ES, kuri buvo Rytų partnerystės viena ryškiausia rėmėjų before it was cool (liet. kol tai dar nebuvo populiaru – BNS) (...). Mes visą laiką buvome tarp tų valstybių ir Sakartvelo, ir Ukrainos, ir Moldovos narystės, eurointegracinės politikos klausimus palaikėm“, – sakė ji.

Po ginčijamų spalį vykusių rinkimų Sakartvele kilo politinė krizė. Šalyje praėjusią savaitę įsiplieskė protestai, valdančiosios „Sakartvelo svajonės“ politikams pareiškus apie iki 2028 metų stabdomus eurointegracinius procesus.

Šalies policija trečiadienį surengė reidą opozicinės partijos biuruose ir sulaikė jos lyderį.

Pastarąsias šešias naktis riaušių policija naudojo vandens patrankas ir ašarines dujas, kad išsklaidytų demonstrantus, kurie savo ruožtu mėtė į policininkus pirotechniką ir statė barikadas centriniame Tbilisio bulvare.

Sprendimą įšaldyti siekti tapti ES nare, kaip prieštaraujantį Konstitucijai ir vedantį šalį „į tarptautinę izoliaciją“, kritikavo ir daugiau nei 200 Sakartvelo diplomatų. Kai kurie Sakartvelo ambasadoriai, tarp jų ir šios šalies ambasadorė Lietuvoje, atsistatydino.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda yra paraginęs ES mastu taikyti sankcijas prieš protestuotojus jėgą naudojančios Sakartvelo valdžios atstovams. Jis taip pat žadėjo penktadienį vyksiančiame susitikime su Baltijos šalių, Lenkijos kolegomis žada kelti vizito į Tbilisį klausimą.

Lietuva su Latvija ir Estija šią savaitę uždraudė į šalį įvažiuoti 11 Sakartvelo politikų ir pareigūnų, įskaitant milijardierių, „Sakartvelo svajonės“ įkūrėją Bidziną Ivanišvilį.