Tačiau nesutariama, nuo kada išmoka būtų mokama – nuo 2024 metų rugsėjo ar nuo 2025 metų sausio. Mokant nuo kitų metų rugsėjo ji siektų 286 eurus, tam biudžete reikėtų rasti beveik 3 mln. eurų,

Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta galimybės, kad iki 2024 metų biudžeto priėmimo Seime Vyriausybė šį klausimą apsvarstys ir priims sprendimą skirti lėšų. 

„Komitetas galėtų suformuoti tokį komiteto ar atskirų Seimo narių siūlymą, kad nuo rugsėjo (2024 metų – BNS). Ir jeigu Vyriausybė pritartų tam siūlymui, tokiu atveju būtų galima ir nuo rugsėjo“, – šią savaitę Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete sakė G. Skaistė. 

Finansų ministerija BNS nurodė, kad Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Justo Džiugelio įregistruotas siūlymas dėl kompensacijų mokėjimo nuo kitų metų rugsėjo bus svarstomas kartu su kitais pasiūlymais Vyriausybės posėdyje gruodžio pirmąją savaitę.

„Priėmus biudžetą Seime bus aišku, kiek lėšų numatyta šiam konkrečiam klausimui“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad terminą nukėlus į 2025-uosius finansinė našta būtų perkeltai kitai Vyriausybei.

„Būsimos valdžios atžvilgiu elgiamasi nekorektiškai, nes jai reikės rasti papildomų išlaidų, Konstitucinis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs, kad Seimas negali užmesti prievolės būsimoms valdžioms“, – komitete pareiškė A. Sysas.

Tuo metu konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė įsitikinusi, kad nauja valdžia galės peržiūrėti sprendimą.

Priėmus biudžetą Seime bus aišku, kiek lėšų numatyta šiam konkrečiam klausimui.

Siūloma, kad kompensacijos tėvams būtų mokamos, jei vietų darželiuose visoje Lietuvoje negautų apie 2,5 tūkst. vaikų. Per metus tam reikėtų apie 8,64 mln. eurų.

Kompensacija būtų mokama dirbantiems tėvams, negavusiems vietos darželiuose ar lopšeliuose ir samdantiems aukles. Su jomis tėvai turėtų sudaryti sutartį. Išmoka kas mėnesį būtų skiriama už kiekvieną vaiką, ji siektų 5,2 bazinės socialinės išmokos – 2024 metais ji sieks 55 eurus, vadinasi, išmoka būtų 286 eurai per mėnesį.  

Išmoka nebūtų mokama, jeigu tėvai patys prižiūrėtų vaiką, taip pat jeigu ta pati auklė prižiūrės daugiau negu penkis vaikus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina sako, kad dėl vaikų saugumo bus reikalinga pažyma iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, kad auklei nėra taikomi apribojimai. 

S. Kulpina komitete sakė, kad siekiant išvengti piktnaudžiavimo atsisakyta ankstesnės nuostatos, kad tokia išmoka būtų skiriama automatiškai tėvams pradėjus dirbti ir negavus vietos darželyje.

Be to, atsisakyta reikalavimo tėvams pateikti įrodymą, kad aplink jų gyvenamąją vietovę darželiuose nėra laisvų vietų, S. Kulpinos teigimu, taip bus išvengta administracinės naštos.

Anot jos, dabar Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigoms pateikta 1 tūkst. prašymų, jose yra tiek pat laisvų vietų, o jos neužimtos, nes tėvams nepatogu atvežti vaikus. 

Išmokų vaikams įstatymo pataisas, kurias jau apsvarstė ir patobulino komitetai, siūlydama įteisinti „šeimos darželius“ 2022 metų kovą pateikė Seimo pirmininkė Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Projektas yra jos inicijuoto „šeimos paketo“ dalis – pataisomis siekiama palengvinti tėvams derinti vaikų priežiūrą ir darbą. Jo teikėjais registravosi visi Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai. Seimo pirmininkė teigė, kad toks siūlymas suteiks tėvams galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą, taip pat iš „šešėlio“ ištrauks aukles.