Apsvarsčius projektą balsuoti dėl jo priėmimo registravosi 69 parlamentarai. Kad įstatymas būtų priimtas, dėl jo balsuoti turi nemažiau kaip pusė, tai yra ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Opozicijos atstovai kėlė abejones dėl būsimo finansavimo modelio skaidrumo, turėjo pastabų dėl Medijų rėmimo fondo tarybos sudėties.

Seimo nariai Beata Pietkiewicz (Beata Petkevič) ir Tomas Tomilinas siekė fondo tarybos narių sąrašą papildyti Tautinių bendrijų taryba ir Trišale taryba, tačiau šis siūlymas atmestas.

Šeši opozicijos atstovai norėjo Medijų rėmimo fondo dalininku vietoj Kultūros periodinių leidinių asociacijos įrašyti Lietuvos meno kūrėjų asociaciją. Tačiau jų projektas pateiktas per vėlai, todėl liko nesvarstytas.

„La­bai keis­ta, kai da­bar stei­gė­jai ar da­li­nin­kai yra la­biau in­for­ma­ci­nių prie­mo­nių at­sto­vai, tai yra Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo eti­kos aso­cia­ci­ja ir Kul­tū­ros pe­ri­odi­nių lei­di­nių aso­cia­ci­ja. Pa­gal anks­tes­nę tvar­ką, na, da­bar­ti­nę vei­kian­čią tvar­ką bu­vo Lie­tu­vos me­no kū­rė­jų aso­cia­ci­ja. Man ne­su­pran­ta­ma, ko­dėl mes ir val­dan­tie­ji, ku­rie pro­pa­guo­ja kul­tū­rą kaip vie­ną iš svar­biau­sių da­ly­kų, ką rei­kė­tų rem­ti, iš­me­ta šią aso­cia­ci­ją iš stei­gė­jų ir da­li­nin­kų“, – sakė vienas iš pasiūlymo autorių socialdemokratas Algirdas Sysas.

Seimo Kultūros komitetas konservatorius Vytautas Kernagis atkreipė dėmesį, kad Kul­tū­ros pe­ri­odi­nių lei­di­nių aso­cia­ci­ją su­da­ro to­kie kultūros lei­di­niai kaip „Li­te­ra­tū­ra ir me­nasׅ“, „Šiau­rės Atė­nai“, „Sep­ty­nios me­no die­nos“, tuo metu Me­no kū­rė­jų aso­cia­ci­ja vienija įvairias sąjungas – Ar­chi­tek­tų są­jun­ga, Dai­li­nin­kų są­jun­ga, Ra­šy­to­jų są­jun­ga ir kt.

„Se­na­sis fon­das, bū­kim bied­ni, bet tei­sin­gi, ži­no­me, kaip vei­kė, kam jis pi­ni­gus skirs­tė. Čia bus ga­na skaid­ru. O Me­no kū­rė­jų aso­cia­ci­ja bus ta­ry­bo­je ir tu­rės pa­kan­ka­mai ga­lios pa­veik­ti fon­do kryp­tį, jei tas fon­das va­žiuos ne ten, kur rei­kia“, – sakė V. Kernagis.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis tvirtino, kad naujas medijų rėmimo modelis užtikrins skaidresnį žiniasklaidos finansavimą.

„Šis mo­de­lis, ku­ris yra da­bar ku­ria­mas, iš tik­rų­jų yra ra­cio­na­liau­sias, bent jau ši­to­je si­tu­a­ci­jo­je“, – sakė jis.

Šis mo­de­lis, ku­ris yra da­bar ku­ria­mas, iš tik­rų­jų yra ra­cio­na­liau­sias, bent jau ši­to­je si­tu­a­ci­jo­je.

Seimo narės konservatorės Liudvikos Pociūnienės teigimu, keisti žiniasklaidos finansavimo tvarką būtina, nes dabartinis modelis yra ydingas.

„Di­džiau­sia se­no­jo fon­do bė­da bu­vo stei­gė­jai ir stei­gė­jų ne­veiks­nu­mas. Pas­ta­ruo­ju me­tu tie­siog bu­vo ne­be­įma­no­ma pri­im­ti ele­men­ta­rių spren­di­mų stei­gė­jų su­si­rin­ki­muo­se, na, liu­di­nin­kai ne­leis su­me­luo­ti. Ži­no­ki­te, tik­rai pro­ble­mos jau bu­vo pri­bren­du­sios“, – sakė ji.

„Tai, ką mes da­ro­me da­bar, sto­vi ant labai rim­tų pa­ma­tų, tai yra pir­miau­sia vi­sas ži­niask­lai­dos lau­kas bu­vo įsi­trau­kęs, kad iš­dis­ku­tuo­tų, kaip pa­dė­tį rei­kė­tų tai­sy­ti, kur yra di­džiau­sios bė­dos. Šis pro­jek­tas at­lie­pia po­rei­kį tai­sy­ti tas bė­das, la­bai ti­kiuo­si, kad gal­būt ne vie­nu mos­tu, bet tos bė­dos ims tai­sy­tis“, – kalbėjo Seimo narė.

Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama pertvarkyti paramos žiniasklaidai modelį ir įsteigti naują viešąją įstaigą – Medijų rėmimo fondą – pasiūlė Kultūros ministerija.

Pagal projektą, ši įstaiga pakeistų dabar veikiantį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.

Numatyta, kad Medijų rėmimo fondą sudarys trys dalininkai –  Kultūros ministerija, Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija. Tačiau jo taryboje tarp dešimties narių nebus nė vieno valdžios institucijų atstovo – tik žurnalistus rengiančios aukštosios mokyklos ir įvairių žiniasklaidos organizacijų pasiūlyti nariai.

Dabartinis fondas turi 21 dalininką – pradedant architektų ir baigiant teisininkų organizacijomis. Jo taryboje dirba po vieną Kultūros bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovą.

Projekte numatyta, kad parama bus skiriama kultūrinei, regioninei, tautinių mažumų ir lietuvių išeivijos žiniasklaidai, naujienų, tiriamajai ir šviečiamajai žurnalistikai bei projektams, pagal tarybos siūlomas programas.

Į fondo lėšas negalės pretenduoti LRT ar drauge su nacionaliniu transliuotoju įgyvendinami projektai, viešųjų ryšių, reklamos, informacijos agentūrų, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų projektai, taip pat knygų, garso, vaizdo studijų leidybos, politinių organizacijų projektai.

Medijų rėmimo fondas galės skirs stipendijas žurnalistams, vykdys projektų įgyvendinimo ir finansinę priežiūrą, vertins projektų rezultatų poveikį visuomenei, organizuos tyrimus, rengs ir skelbs projektų rezultatų apžvalgą.

Siūloma, kad fondo direktorių viešojo konkurso būdu atrinktų, skirtų į pareigas ir iš jų atleistų dalininkų susirinkimas.

Panaikinti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ir vietoj jo įsteigti Žiniasklaidos rėmimo fondą ketino ir praėjusios kadencijos Seimas. Tačiau tuomečio Kultūros komiteto pirmininko „valstiečio“ Ramūno Karbauskio vadovautos darbo grupės parengtas projektas buvo atmestas.

Kurti naują žiniasklaidos rėmimo modelį tuomet imtasi po kultūrinės spaudos atstovų priekaištų ir protestų dėl ydingos finansavimo tvarkos.

Šiemet Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo biudžetas siekia 3,248 mln. eurų. Išskyrus valstybės subsidijas, kitų lėšų fondas neadministruoja.